Veiverių Tomo Žilinsko gimnazijoje laikrodis tiksi ir skaičiuoja jau kito šimtmečio metus

Gelbėkit vaikus

IMGP5888

Vilija Čiapaitė

Veiverių Tomo Žilinsko gimnazija šiais metais švenčia šimtmetį. Per šimtmetį į gyvenimą paleistas ne vienas tūkstantis jaunų žmonių, kurie kartu su milijonais tautiečių kūrė mūsų šalį ir kuria dabar. Šventinis renginys subūrė tik mažą dalelę mokyklos abiturientų, bet jų pasiekimai ir pasisakymai tik patvirtino aukštą Veiverių mokyklos dvasinį ir žmogiškąjį potencialą.

Veiverių šv. Liudviko bažnyčioje buvo laikomi šv. Mišios, po kurių gausus būrys svečių, bendruomenės narių, esamų, buvusių mokinių, mokytojų patraukė į Veiverių šaulių namų salę, kur vyko šventinis renginys, skirtas mokyklos šimtmečiui.

Iš istorijos labirintų

1919 m. Veiveriuose įsteigta mokykla. 1925 m. mokyklai suteiktas Tomo Ferdinando Žilinsko vardas. Anot Jono Jablonskio, tai buvo „didysis Lietuvos mokytojų patriarchas, auklėtojas ir žadintojas, mokėjęs sunkiausiomis aplinkybėmis dirbti savo krašte“.
1866 m. T. Žilinskas buvo paskirtas Veiverių pedagoginių kursų lietuvių valstiečių vaikams mokytoju, dėstė matematiką, gamtos mokslus ir lietuvių kalbą. 1872 m. šie kursai pavadinami Veiverių mokytojų seminarija. Nuo XIX a. vidurio iki Pirmojo pasaulinio karo seminarija buvo vienintelė lietuvių mokytojų rengimo įstaiga Lietuvoje. Pirmojo pasaulinio karo metais seminarija evakuota į Rusijos gilumą.

Taigi, mokytojų seminarijai į Veiverius negrįžus, buvusiose patalpose 1919 m. spalį įkuriama Veiverių vidurinė mokykla. Tuomet visi, norintys mokytis vidurinėje mokykloje, privalėjo išlaikyti konkursinius egzaminus. Per šiuos egzaminus buvo tikrinamos lietuvių, vokiečių kalbos, matematikos, istorijos, gamtos, geografijos žinios. Mokslas vidurinėje mokykloje buvo mokamas, po 70–75 litus per metus. Neturtingus, labai gero elgesio ir gerai besimokančius mokinius, pedagogų tarybos ir tėvų komiteto sprendimu, atleisdavo nuo mokslo mokesčio. Mokykla garsėjo griežta drausme bei tvarka. Moksleiviai dėvėjo mokyklos uniformas. Dauguma jų dalyvaudavo jiems laikomose sekmadieninėse mišiose. Taip buvo, o dabar viskas jau visiškai kitaip…

IMGP5962

Susibūrimas

Veiverių Tomo Žilinsko gimnazijos šimtmečio šventę pradėjo mažieji jos mokinukai. Jie puikiai suvaidino „Zuikių mokyklėlę“, ir tai buvo tarsi priminimas, jog be mokslo mes esame niekas.

Į šventę atvyko nemažas būrys svečių, buvusių mokytojų, mokinių, bendruomenės narių: tai Seimo narys, žemės ūkio ministras Andrius Palionis, Švietimo kokybės ir regioninės politikos departamento direktorius Aidas Aldakauskas, Prienų rajono savivaldybės meras Alvydas Vaicekauskas, Prienų rajono savivaldybės Tarybos nariai, savivaldybės administracijos ir bendruomenės atstovai. Visus pradžiugino ir buvusių mokinių pasveikinimai bei priminimas, jog gimnazijoje dirb0 ir dirba savo darbą gerai išmanantys pedagogai.

Buvo daug sveikinimų ir, kaip Selemonas Paltanavičius pasakė, jog daugumos negalima pažinti, tačiau išlikęs vienintelis pažinimo bruožas – akys, kurios pasako, jog jie yra kartu mokęsi ir krimtę mokyklinius uždavinius kartu. Oi, kiek daug gražių palinkėjimų nuskambėjo esamiems ir būsimiems gimnazistams! Juk mokykla ir tikėjimas visuomet yra aukščiausias dvasinis taškas, kuomet jaučiamasi, jog esi svarbus šiame krašte ir žemėje.

Ir neabejoju, jog ne vienas, buvęs šios mokyklos, dabar jau gimnazijos, mokinys norėjo pasakyti: „O leisk tau, Mokytojau, nusilenkti, už tai, kad šiandien aš esu žmogus“.

Mokytojai savo žinias, savo laisvalaikį, mintis ir pamokymus kaskart atiduoda būsimiems profesoriams, direktoriams, mokslininkams, o galbūt ir prezidentams. Tokia gyvenimo tėkmė, tokia gyvenimo taisyklė.

IMGP6113

Juk dabartinė Veiverių Tomo Žilinsko gimnazijos direktorės Audronės Raibužienės misija – atiduoti mokiniams visa, kas geriausia, ir kad baigusieji gimnaziją sugrįžtų kaip paukščiai į namus. Jie čia visada laukiami. Juk tik mokytojų įdėtas indėlis į vaikų mokslų skrynias pasako, kad ne veltui buvo dirbama ir dalinama šiluma ne tik šeimai, bet ir mokiniams.

O laikrodis tiksi ir toliau… Jis jau skaičiuoja kito šimtmečio metus. Ir ką žinai, kiek šimtmečių jis suskaičiuos, bet jis tiksi ir tiksės, kol mokykloje skambės skambutis ir kvies mokinius į pamokas.

Taip pat skaitykite

Parašyti komentarą

Jūsų el. pašto adresas nebus viešai rodomas. * Būtini įvesti laukeliai pažymėti