Gilios ir prasmingos, pilietiškai aktyvios, patriotiškos, gan universalios Juozo Brundzos asmenybės atskleidimas yra nepaprastai svarbus. Tai tarsi žmogiško ir pilietinio principingumo, piliečio atsakomybės pavyzdys, įpareigojantis mus širdimi ir protu suklusti… Ar mes dar kada nors sulauksime krašte ne pilkumu, o tokia patrauklumo aura spindinčių, didele kompetencija pasižyminčių asmenybių, tuo pačiu ir savos srities specialistų – savivaldybininkų. Juozas Brundza kaip tik tuo ir pasižymėjo. Jis buvo apibūdinamas „kaip visapusiškai išsimokslinęs, doras, sąžiningas ir teisingas, simpatingas, draugiškas, sugyvenamas“ (LCVA, f.930, ap.8, b.305, p.144 ap.).
Juozas Brundza niekada nebuvo LSDP nariu ir niekada su šia partija nebuvo susijęs, kaip klaidingai teigiama žinomame leidinyje (Žmonės ir darbai: Prienų krašto šviesuoliai, t.1, V., 2007, p.371). Iki Lietuvos valstybės atkūrimo 1918 m. jis prijautė liberalių pažiūrų inteligentams, susibūrusiems apie „Lietuvos žinias“. Vėliau jo pažiūros apibūdinamos kaip „valstybiško, tautiško nusistatymo“ (LCVA, f.930, ap.8, b.305, p.144). Nuo 1933 metų Juozas Brundza priklausė Lietuvos tautininkų sąjungai (LCVA, F.554, ap.1, b116, p.135; ten pat, b.34, p.38). Gerai mokėjo vokiečių ir rusų, silpniau lenkų, kalbas.
Juozas Brundza gimė 1870 m. liepos 26 dieną, tuometinės Marijampolės apskrities Gudelių gminos, tarpukariu – Marijampolės apskrities Veiverių valsčiaus, dabartinio Prienų rajono Veiverių seniūnijos Kampinių kaime (LCVA, f.R-743, ap.2, b.3308, l.2; LCVA, f.930, ap.8, b.305, p.144). Jo tėvai valstiečiai: Petras Brundza ir Magdalena Gudynaitė-Brundzienė (LVIA, f.1182, ap.1, b.13, l,227). 1900 m. Juozas baigė Maskvos universiteto Medicinos fakultetą (Ten pat). Pusę metų jis dirbo Maskvoje, vienoje iš Maskvos ligoninių ir gimdančiųjų prieglaudoje (LCVA, f.380, ap.2, b.1222, l.52). 1900 m. pabaigoje Juozas Brundza grįžo į Lietuvą ir pusantrų metų dirbo laisvosios praktikos gydytoju Seredžiuje.
Prienuose laisvai praktikuojančiu gydytoju jis pradėjo dirbti nuo 1902 m. rudens (LCVA, f.930, ap.8.b.233, l.231, įrašas 87675). 1904 metais jis per metus uždirbdavo ne tokius jau menkus tiems laikams 1000 carinių rublių (LVIA, f.1009, ap.4.b.454, p.72). Iš duomenų, surastų Suvalkų valstybiniame archyve, pastebime, kad labai daug triūso gydant ligonius Prienuose nuo 1899 iki 1907 m. (apie 2300 – 2400 gyventojų) įdėjo ir gydytojas, 1906 metais atradęs ir garsųjį „Birutės“ (tuo metu „Lidijos“ šaltinį) Pranciškus Grodeckis (Suvalkų gubernijos informacinės knygos (rusų kalba): 1899-l.306, 1903-p.222, 1907-p.245 – Suvalkų valstybinis archyvas, Lenkija). Juozas Brundza susibičiuliavo su Pranciškumi Grodeckiu. Patyręs gydytojas jam teikė daug patarimų. I905-1907 m. Juozas Brundza buvo aktyviai įsitraukęs į nacionalinę kovą, bet nėra jokių duomenų, kad jis būtų dalyvavęs 1905 m. Vilniaus Seime. 1906 m. Juozas Brundza slapstėsi nuo carizmo persekiojimo Birštone (LVIA, f.930, ap.1, b.291, l.14). Yra paplitusi nuomonė, kad Juozas Brundza kalėjo Vilniaus kalėjime, bet tą galėsime teigti tik suradę reikiamus dokumentinius patvirtinimus.
Santuoka
1907 m. spalio 28 dieną Kuršėnų bažnyčioje vikaras Aleksandras Cesevičius sutuokė jaunąjį, 37-erių metų prienietį gydytoją Juozą Brundzą su 31 metų bajoraite Stanislava Elvyra Tamaševičiūte, kilusia iš Šiaulių apskrities Kuršėnų valsčiaus, Ivaškių kaimo. Jaunosios tėvai buvo bajorai Mykolas ir Leticija iš Liutikų Tamaševičiai (LVIA, f.1182, ap.1, b.13, p.227).
Pažymėtina, kad vestuvėse kaip pabroliai dalyvavo Juozo Brundzos bičiuliai gydytojai: vėliau garsus „Raudonojo Kryžiaus“ pirmininkas Rokas Šliupas, gydytojas Stanislovas Liutikas, supažindinęs bičiulį Juozą su savo pussesere, gydytojas Antanas Leščiukaitis, žinomas inžinierius Jurgis Stankevičius ir daug kitų (Ten pat).
Sutuoktiniai vėliau susilaukė sūnaus Algirdo (gimė 1910 m.), sūnaus Juozo (gimė 1918 m.) ir dukters Gražinos (gimė 1913 m.). Nuo 1908 iki 1915 m. Juozas Brundza pastoviai dirbo Prienuose, o nuo 1914-1915 m. birželio dirbo ir Jiezno ligoninėje. Nuo 1908 m. Juozas Brundza, kaip laisvąja gydytojo praktika užsimantis gydytojas, yra įrašytas ir į Suvalkų gubernijos informacines knygas, tik ten visur painiojamas jo tėvavardis. Jis ten įrašytas kaip Juozo sūnus, nors iš tiesų buvo Petro sūnus (1910 m. Suvalkų gubernijos informacinė knyga (rusų kalba), l.154. 1912 m. Suvalkų gubernijos informacinė knyga (rusų kalba) l.248. 1913 m. Suvalkų gubernijos informacinė knyga (rusų kalba), l.266 – Suvalkų valstybinis archyvas, Lenkija).
1903-1910 m. laikotarpyje Juozui Brundzai, kaip universaliam gydytojui, teko įtemptai dirbti, nes Prienuose buvo labai nemažas vaikų sergamumas skarlatina ir vidurių šiltine. 1903 m. rugpjūtyje Prienuose buvo užfiksuoti septyni vidurių šiltinės susirgimo atvejai (LVIA, f.1009. ap.1, b.426, l.13). 1907 m. buvo užfiksuoti 9 vaikų skarlatinos atvejai, iš kurių 2 vaikai mirė (LVIA, f.109, ap.4, b.508, p.7).
Vilos Alksniakiemyje
1914 m. sausio 18 dieną Juozas Brundza ir tų pačių metų kovo 19 d. Stanislava Brundzienė pradėjo nuomoti iš tuometinės Šlienavos girininkijos žemės sklypus ir pradėjo statytis vasarnamius (LVIA, f.702, ap.3. b.4144, l.320-321). Kartu su jais naujus vasarnamius Alksniakiemyje statėsi Birštono vaistininkas Abraomas Babes-Babe, prienietis Stanislovas Šteinas, Prienų miestelėnas Isakas Mileris, Vilniaus miestelėnas Leizeris Perelšteinas. Kauno miestelėnai Gecelis Galickis ir Abraomas Veinermanas. Vilą statėsi taip pat netikras Igno Šablausko brolis Juozas (Ten pat, p.343). Taip šalia jau buvusios Šablauskų vilos atsirado ištisas vasarnamių kvartalas kairiajame Nemuno krante šalia Birštono.
Straipsnio autorius atkreipia dėmesį į tai, kad naudojant autoriaus pateikiamą medžiagą leidybinėje veikloje ar ekspozicijoje būtina nuoroda į straipsnio autorių ir leidinį, kuriame šis straipsnis yra pateikiamas.
Bus daugiau
Istorikas Vytautas Kuzmickas
