Vasario 16-ajai. Žvilgsniu į niekada neužmirštamas krašto vertybes

Letuvos artileristai traukia  link Panevėžio

Nėra didesnės vertybės pasaulyje už žmogaus ir tautos laisvę. Todėl dar kartą, artėjant tautos ir valstybės pagrindinei šventei, pabrėžiu, kad mūsų valstybingumo tradicija, krašto garbės ženklai nieko bendro neturi su sovietmečiu… Mūsų valstybingumo, krašto garbės supratimo tradicija yra susijusi su laisvės kovomis, pagarba toje kovoje žuvusiems. Džiugu, kad mano gimtajame Jiezno krašte, Veiveriuose, Pakuonyje, Balbieriškyje, Užuguostyje tai labai gerai suprantama ir šauniai dirbama ta kryptimi.

Įprasminti visus laisvės kovotojus

Neįkainojamas yra visų kritusių už krašto ir valstybės laisvę atminimas ir pagarba jiems. Jiezno seniūnijoje atminimo lentose jau yra įamžinti Jiezno krašto savanoriai ir Vyčio kryžiaus kavalieriai. Bet juk į istoriją krašto garbę aukso raidėmis įrašė net tik savanoriai, ėjusieji ginti Tėvynę iki 1919 m. kovo, bet ir šauktiniai, dalyvavusieji Nepriklausomybės kovose nuo 1919 m kovo. Tuolab, kad ne vienas jų žuvo. Kai kurie žuvusieji savanoriai buvo užmiršti, nes jų giminaičiai buvo beraščiai ir užmaršūs, nepristatę 1928 m. valstybinėms įstaigoms reikiamų dokumentų. Todėl labai suprantama ir prasminga iniciatyva įamžinti paminkline lenta ir šiuos laisvės kovotojus. Šį šeštadienį Jiezne vyksiantis dalyvavusiųjų Nepriklausomybės kovose įamžinimas – tai ir savotiškas valstybės rūpesčio laisvės kovų įamžinimu po 100 metų įgyvendinimas. 

Pažyma apie Jono Adomaičio žūtį

Laiškas Jiezno klebonui Jonui Galaunei

Jau 1935 m. LDK didžiojo kunigaikščio Gedimino vardo I pėstininkų pulko vadovybė laiške Jiezno klebonui Jonui Galaunei rašė: „Pulko istorija ketinama greit atiduoti spaudon. Dėlei jos pilnumo nuoširdžiai prašau kiek galima plačiau parašyti ir atsiųsti savo atsiminimus iš tų laikų, kada vyko mūšis palei miestelį, Lietuvos kariuomenės kartu su vokiečiais prieš bolševikus. Kodėl viceministeriui S. Zaskevičiui su II pėstininkų pulko kuopomis nepasisekė mūšis? Kas pasidarė su išsklaidytais lietuvių daliniais? Kaip pasielgė bolševikai su belaisviais lietuviais? Kaip vyko laidotuvės lietuvių, bolševikų ir vokiečių? Kokios skriaudos ir žala bolševikų atnešta vietiniams žmonėms? Ir tai ne tik Jiezno, bet ir tolimesnėse apylinkėse.

Savanorio kapas

Labai svarbu sužinoti pavardę šeimynos to piliečio Jiezno miestelio, kuris užslėpė po pečiumi vieną Lietuvos kariuomenės savanorį, neturintį kur bepasidėti po pirmojo lietuviams nepavykusio mūšio. Tas mums nežinomas pilietis, Tamstos parapijonis, slėpė šitą kareivį, maitino ir tai tuo laiku, kai raudonarmiečiai toje gryčioje gyveno. Tai neišpasakytas pasišventimas ir rizika. Reikia jo garbingą vardą įrašyti į pulko garbingus puslapius…“ (LCVA, f. 513, ap.1, b.29, p.94 – kalba netaisyta). Deja, garbaus klebono atsakymo niekur neradome, o ir pulko istorijoje ką tik minėtas didvyriškumas neatsispindėjo. Sunku dabar, praėjus 100 metų, tą faktą „atkasti“.

Garbingos pavardės 

Tai lyg sakytų bendruomenėms, istorijos entuziastams krašte, o ir krašto muziejininkams, tiesiog skubėti, nedelsti įamžinant laisvės kovas. Lietuvos valstybės centriniame archyve, peržiūrėję daugybę medžiagos, suradome šias garbingas Jiezno kraštui pavardes, kurios rytoj bus įprasmintos atminimo lenta. Tai 1919 m. rudenį kovose su bolševikais žuvę I didžiojo kunigaikščio Gedimino pėstininkų pulko kariai jiezniečiai Jonas Adomaitis ir Kazys Stanevičius, palaidoti Jiezne, senosiose kapinėse, šeimų kapuose. Tai Aleksandras Valatka iš Medeniškių, Leonas Valatka iš Kukiškių, to paties pulko kariai, kritę kovose su želigovskininkais prie Varėnos 1920 m. spalio 3–4 dienomis ir palaidoti Senosios Varėnos kapinėse. Tai nuo žaizdų 1919 m. mirę šio pulko kariai jieznietis Jonas Matusevičius ir juodaviškietis Antanas Remiškevičius, palaidoti Jiezno senosiose kapinėse. Garbus kraštietis, inžinierius Pranas Malinauskas surado savo giminaičio Lietuvos kario Kosto Malinausko žuvimo vietą Salake ir per 5 metus nuodugniai išsiaiškino jo kovos aplinkybes.

Sužeisti Jiezno mūšyje 

Taip pat suradome medžiagą, kad istoriniame  Jiezno mūšyje su bolševikais 1919 m. vasario 10–13 dienomis didvyriškumą parodė ir buvo sužeisti šie LDK Didžiojo kunigaikščio Algirdo II pėstininkų pulko kariai: 1) Saliamonas Meksaitis, 2) Jonas Kudirka, 3) Jurgis Kumpaitis, 4) Juozas Skrinskis, 5) Antanas Balčiūnas, 6) Vincas Tadeušaitis (Ten pat, f.514, ap.1, b.18, p.3).

Įprasmindami krašto laisvės kovotojų atminimą, padarysime taip, kad iš naujo tų kovų netektų pakartoti…

Istorikas Vytautas Kuzmickas

Taip pat skaitykite

Parašyti komentarą

Jūsų el. pašto adresas nebus viešai rodomas. * Būtini įvesti laukeliai pažymėti