„Šuniškas gyvenimas. Katino dienos“ – Evos Mili paroda apie gyvūnus

IMGP9591

Vilija Čiapaitė

Visai neseniai, kovo mėnesį, mus džiugino Evos Mili portretų paroda, kurios metu menininkė pažadėjo, jog būtinai atkaks su kūriniais, kurių tema apie gyvūnus. Mažutė paslaptis ir savotiška intriga, kurią mums pamėtėjo menininkė, pagaliau buvo atskleista. Šį kartą Birštone, kurhauzo galerijoje, mus pasitiko paroda „Šuniškas gyvenimas. Katino dienos“.

Eva Mili gimė ir užaugo Kaune, jos pradiniai meno pažinimai „Aušros“ meno mokykloje davė vaisius. Daugelį stebina, jog perspektyvi fotografė kardinaliai pakeitė savo sritį, tačiau laikas ir gyvenimas meta tokius iššūkius, kurių menininkė nesibodi ir žingsnis po žingsnio eina savo likimo keliu. Iki imdamasi drobės ir teptuko, ji buvo savotiškose paieškose. Taigi kiekvienas darbas, kiekviena diena kaskart mesdavo iššūkius, kuriuos Eva drąsiai priimdavo.

IMGP9579

Paroda „Šuniškas gyvenimas. Katino dienos“

Tiems, kurie myli gyvūnus, ši paroda papasakos, kokie jie yra, dėl ko juos mylime. Šuniškas atsidavimas… Akys. Autorė puikiai įvaldė akių ir snukelio išraiškas, tai nustebimas, džiaugsmas, palaimos akimirkos, prašymas, stebėjimas. Visus šiuos šuniškus akių ir kūno kontaktus su šeimininku gali atrasti kiekvienas. Juk ne veltui sakoma, „ištikimas kaip šuo“. Taip, šuns ištikimybė beribė, tačiau ir jam reikalinga meilė, kuri abipusiai siejama supratimu.

IMGP9565

Čia gali pamatyti šuniukų grimasas, kurios net priverčia nusijuokti, susikaupti, pabandyti suprasti. Keletas paveikslų su maža mergyte ir šuniu. Juose tarsi stebi ir girdi, jog jie kalbasi mintimis, o sustabdyti veiksmai akivaizdžiai sako: „Negalvok, kad aš tave nuskriausiu“. Meilė ir pasitikėjimas vienas kitu trykšte trykšta šiuose darbuose. Tik vėliau prie šių paveikslų atsistojo ta maža mergytė, kuri jau ūgtelėjusi, ir tai dar vienas įrodymas, jog laikas negailestingas šuniui, o mergytė – brandaus gyvenimo tiesiojoje link.

Vaikščiodama tarp paveikslų pamačiau, kad šuo nustebusiomis akimis verčia prisiminti gimtadienius, ant torto degančias vos kelias žvakutes… Šuniškai nutaisytą paklusnumo žvilgsnį… Daug šuniui skirtų darbų verčia suvokti ir susimąstyti – juk jis yra ar buvo mūsų šeimos narys!

Pagaliau nustebino ir katinukai, kurie, kaip sakoma, daro tai, kas jiems malonu ir glaudžiasi ten, kur nenuspėjama. Visa tai puikiai atsispindi autorės darbuose. Ji prasitarė, kad kai neteko savo šeimos draugo, numylėtojo šuns – į namus atkako katinėlis. Tai visiškai kitokie potyriai! Ką jau kalbėti apie šuns skleidžiamą prieraišumą ir nesulyginamą katinėlio murkimą. Juk katiniukas visada padarys taip, kaip jis nori, įlįs ten, kur šuniui net nekils minčių. Tad visas šių šeimos narių gyvenimas, jų skleidžiama energetika puikiai atspindi Evos Mili darbuose ir leidžia mus susimąstyti apie jų gyvenimą.

Visi paveikslai kalba patys už save ir ne veltui paroda pavadinta „Šuniškas gyvenimas. Katino dienos“. Jie žaismingi, su įdėta meile ir potyrių galia, kurią pajuto autorė.

Taip pat skaitykite