Skrydis sklandytuvais į Ukrainą – dovana Lietuvos žmonėms

Gelbėkit vaikus

BK6A8104

Rugpjūčio 1 d. 13:20 val. trys sklandytojai Sakalas Uždavinys (56 m.), Algirdas Šimoliūnas (32 m.) ir Ignas Bitinaitis (21 m.) pakilo į istorinį skrydį „Sklandytuvais nuo jūros iki jūros: Lietuva – Ukraina“. Iš Kartenos aerodromo, Kretingos raj., pakilę sklandytojai motoro neturinčiais sklandytuvais sieks įveikti 1800 km atstumą iki Juodosios jūros.

Skrydžio iniciatorius, sklandytojas A. Šimoliūnas prieš skrydį džiaugėsi, kad daugiau negu pusę metų gvildenta mintis nuskristi iš Lietuvos į pilotams taip mažai pažįstamą Ukrainą pagaliau tapo realybe – startas įvyko. Skrydį jo dalyviai vadina skrydžiu į nežinomybę, nes, kas jų laukia kelionėje per tris valstybes – nežino niekas.

Drąsiam iššūkiui sklandytojai ryžosi norėdami Lietuvos 100-mečio proga žmonėms įkvėpti drąsos ir ryžto daryti didelius darbus. „Pirmiausia, šiuo skrydžiu mes siekiame paskatinti mūsų Lietuvos žmones būti drąsiais, aktyviais ir pozityviai naudoti savo energiją. Manome, jog darant dalykus, viskas yra įmanoma“, – optimistiškomis mintimis dalinosi A. Šimoliūnas.

Jeigu oro sąlygos bus palankios, pirmasis sklandytojų sustojimas planuojamas Bialystoke, Lenkijoje, kuris nuo Kartenos aerodromo nutolęs apie 370 kilometrų. Finišą Odesoje, Ukrainoje, sklandytojai sieks pasiekti per 5-6 dienas. Esant nepalankioms oro sąlygoms pilotai suplanavę stoti 5 kartus: 2 Lenkijoje ir 3 Ukrainoje.

Nida – Lietuvos sklandytojų lopšys

Skrydžiu „Sklandytuvais nuo jūros iki jūros: Lietuva-Ukraina“ taip pat siekiama pabrėžti kaimyninių šalių bendrą istoriją bei draugystę. 200 metų, iki Liublino unijos, Lietuva, Lenkija ir Ukraina turėjo bendrą žemę, kuri driekėsi nuo Baltijos iki Juodosios jūros.

Lietuvos pajūris Lietuvos sklandytojams svarbus ir dėl kitų priežasčių. Nida – Lietuvos sklandymo lopšys, kur 1933 metais atidaryta sklandymo mokykla, veikusi iki pat Antrojo pasaulinio karo pradžios. Iki šiol Nidoje stūkso Sklandytojų kopa, esanti už 5 kilometrų nuo Nidos, Grobšto rago pietiniame pakraštyje. Kopos viršūnė labai tiko sklandytojų pakilimams, nes čia vyko didelė šilto ir šalto oro kaita, beveik visada būdavo vėjuota.

Mokyklos veikimo metais nuo Sklandytojų kopos buvo pagerintas ne vienas Lietuvos sklandymo rekordas. 1933 m. mokyklos instruktorius G. Heidrikis, be nusileidimo skriejęs 3 val. 10 min., pasiekė pirmąjį Lietuvos išsilaikymo ore rekordą.

To meto sklandytojai darė tai, kas tuo metu daugeliui atrodė neįmanoma – jie norėjo pakilti į orą ir skristi. Tam reikėjo daug drąsos ir ryžto. Keltuvų į kopą nebuvo, sklandytojai didelėmis grupėmis, kartais net iki dešimties žmonių, rankomis tempdavo į kopos viršūnę sklandytuvus, kad vėl ir vėl galėtų jais skristi.

Skrydžio dalyvis Sakalas Uždavinys: „Lietuvos pajūryje, o tiksliau, Nidoje, gimė pirmoji aviacinė mintis, čia yra lietuviškos aviacijos gimimo vieta. Ne kur kitur, o prie Baltijos jūros tokie pat „nurauti“ sklandytojai, kaip ir mes, pradėjo pirmuosius sklandymo žingsnius, tad mes einame paskui juos“.

Skrydis į Ukrainą – pilnas iššūkių

Skrydžio „Sklandytuvais nuo jūros iki jūros: Lietuva – Ukraina“ dalyviai taip pat imasi iš pirmo žvilgsnio nerealaus iššūkio – jie siekia bemotoriais sklandytuvais įveikti 1800 km iki Juodosios jūros. Tai pirmasis tokio masto skrydis Lietuvos sklandymo istorijoje.

Projekto iniciatorius ir ilgiausią iš trijų sklandytojų, beveik 15 metų, sklandymo patirtį turintis pilotas A. Šimoliūnas sakė, jog vienas didžiausių iššūkių – susidraugauti su oro sąlygomis, o taip pat jam, kaip organizatoriui, skrendant sugebėti galvoti tik apie skrydį. A. Šimoliūnas tikisi, jog skrydis bus sunkus, nes kuo sunkiau, tuo įdomiau. „Laukiu ir skirtingų orų sąlygų, kad galėtume parodyti sklandymo galimybes“, – atviravo Algirdas.

Skrydžio dalyvis, garsus aktorius, sklandytojas S. Uždavinys skrydį į Ukrainą mato kaip iššūkį politiniame kontekste: „Tai iššūkis mums, kaip pilotams, iššūkis sklandytuvams, o taip pat mūsų valstybės 100-metis padiktavo, jog tai mūsų valstybės sėkmės iššūkis. Man atrodo, kad mūsų valstybė pasiekė labai daug, dažnai net nesuvokiame to atstumo, kurį kaip valstybė nuskriejome per tokį trumpą nepriklausomybės laiką. Tai iššūkis mūsų santykiams su sese Ukraina. Šito iššūkio fone mes galime matyti savo teisingo pasirinkimo rezultatą, kad mes savu laiku ryžomės tokiam svarbiam žingsniui. Tai iššūkis Ukrainai, kuri pagaliau irgi ryžosi“.

Pasaulio jaunimo sklandymo čempionato 2-osios vietos laimėtojas, skrydžio dalyvis I. Bitinaitis iš skrydžio labiausiai tikisi naujų potyrių. Skrydžiai sklandytuvu į tolimus kraštus – sena Igno svajonė, kurią pirmą kartą pavyko įgyvendinti prieš 2 metus su jau minėtais kolegomis skrydžiu per Baltijos šalis.

„Mane visada žavėjo skrydžiai, turintys tolimą tikslą. Sklandant varžybose dažniausiai grįžti į tą patį aerodromą, iš kurio ir pakilai, tačiau po skrydžio per Baltijos šalis supratau, kad yra dar įdomesnių dalykų nei varžybos. Nauji vaizdai, skirtingos vietovės suteikia visiškai kitokius potyrius. Vienas didžiausių iššūkių – skristi tiesiai, nes čempionatuose dažniausiai skrendama tam tikru maršrutu“, – sako Ignas.

Lietuvos baikerių palaikymas

Sklandytojus visos kelionės metu lydės ne tik 9 žmonių antžeminė komanda su 3 automobiliais, tačiau ir 16 Lietuvos baikerių, kurie savo noru prisijungė prie skrydžio, nes palaiko drąsią idėją. Laisvei, vėjui ir kelionėms neabejingi klubo baikeriai dažnai rengia įvairias išvykas Lietuvoje bei užsienyje, todėl galimybė prisidėti prie išskirtinio skrydžio jiems pasirodė labai įdomi.

Baikerių atstovas Laimonas Stanulis teigė, jog „lydėti“ sklandytojus į Ukrainą – reiškia naujas pažintis su įdomiais žmonėmis, naujas vietas, kur paprastai neužsuktum.

Skrydis „Sklandytuvais nuo jūros iki jūros: Lietuva – Ukraina“ planuojamas rugpjūčio 1–12 d. Pilotai ketina skristi maršrutu: Kartena (LT) – Bialystokas (PL) – Liublinas (PL) – Rivnė (UA) – Vinycia (UA) – Odesa (UA).

Taip pat skaitykite

Parašyti komentarą

Jūsų el. pašto adresas nebus viešai rodomas. * Būtini įvesti laukeliai pažymėti