•  

     

     

     

     

Pirmoji medikų šventė Jiezne

IMGP3741

Gyvybė ir sveikata – trapiausi ir brangiausi žmogaus turtai, kuriuos saugoti ar netgi atgauti padeda gydytojai. Nuo civilizacijos priešaušrio buvo žmonių, kuriems rūpėjo numalšinti artimo kančias, padėti sergančiajam savo išmanymu ir dvasios gerumu. Šiandienos pasaulis irgi neįsivaizduojamas be medikų. Jiems skirta ir pagerbimo diena – balandžio 27-oji, kai patys gražiausi žodžiai ir nuoširdžiausi sveikinimai tampa nors nedidele padėka už jų pasiaukojamą triūsą.

Savo profesijos dieną medikai paminėjo ir Jiezno pirminės sveikatos priežiūros centre, kur juos atskubėjo pasveikinti Jiezno seniūnijos seniūnas Algis Bartusevičius, parapijos klebonas Rolandas Bičkauskas bei žavių damų ir džentelmenų būrelis iš kultūros ir laisvalaikio centro.

Žinoma, pirmiausiai savo kolektyvo narius pasveikino vadovas Povilas Rimkus, tądien, balandžio 30-ąją, suskaičiavęs 105 dienas, kai pradėjo dirbti Jiezne. Jis dėkojo jiezniečiams už malonų priėmimą, pagalbą, o savo kolegoms – už pasitikėjimą, už darbą žmonių labui, netausojant savęs. Pasak klebono R. Bičkausko, labai svarbu mediko žinios ir patirtis, bet žmogui, atėjusiam į polikliniką labiausiai reikia žmogaus – geraširdiškumo, užuojautos, nesavanaudiškos pagalbos. Visu tuo besidalijantiems poliklinikos darbuotojams seniūnas A. Bartusevičius palinkėjo stiprybės, ištvermės ir panašaus sutikimo kitais metais – pasak jo, Jiezne pirmąjį kartą minima Medicinos darbuotojų diena, tad būtų labai malonu, jei ši šventė virstų tradicija. A. Bartusevičius seniūnijos gyventojų vardu įteikė padėkas PSPC darbuotojoms Vaidai Milkevičiūtei ir Jurgitai Oniūnienei, taip pat apdovanotoms savivaldybės mero padėkomis, bei Linai Jurkonienei, kuriai šiemet įteiktas „Nusipelniusio Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojo garbės ženklas“.

Netrukus visų poliklinikos darbuotojų rankose sušvito ryškiažiedžių gėlių žiedai ir pasklido nuostabios melodijos ir dainos, kurias dovanojo Jiezno KLC kolektyvas.

Jau daugiau kaip 40 metų poliklinikoje dirbanti L. Jurkonienei labai jaudinosi – nesijautė verta nei „Nusipelniusio Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojo garbės ženklo“, nei tiek dėmesio ir sveikinimų. Juk dirbanti, kaip visi – neskaičiuodama valandų, netaupydama jėgų ir nesiliaudama dalintis su žmonėmis širdies gerumu. Po studijų iš Veisiejų krašto kilusi dzūkaitė, paskirta dirbti Jiezne, čia ir pasiliko, o šiandien jau teikia pagalbą pirmųjų savo pacientų anūkams. Nepanoro L. Jurkonienė iškeisti Jiezno į jokį didmiestį, todėl jai liūdna ir netgi pikta, kai jauni medikai, vos pasidairę provincijoje, skuba kur geriau ir patogiau. „Gal reikėtų ne tik skatinti studijas baigusius medikus padirbėti kaimo vietovėse, bet tai turėtų tapti ir privaloma. Juk žmonės labai laukia jaunų gydytojų, juos vertina ir myli, o jų žinių ir jaunystės itin reikia ne tiek miestuose, kiek atokiose šalies vietovėse, kur jie įgytų labai puikios patirties“, – tvirtai tiki L. Jurkonienė.

Trumpam atitrūkę nuo kasdienių rūpesčių ir darbų, Jiezno PSPC darbuotojai su svečiais vaišinosi kava, arbata ir gardumynais, kalbėjosi apie dabartį ir ateitį. O ji numato nemažas permainas. Kaip pasakojo įstaigos vadovas P. Rimkus, laukiama poliklinikos pastato renovacijos, kai į antrąjį aukštą bus įkeltas globos ir slaugos skyrius, o pirmajame įsikurs gydytojų kabinetai ir kitos patalpos. Jau du trečdaliai šio projekto atitiko reikalavimus, tad laukiama ir daugiau gerų žinių bei tikimasi kad po 2-3 metų pertvarka jau bus įvykusi.

Taip pat skaitykite

Parašyti komentarą

Jūsų el. pašto adresas nebus viešai rodomas. * Būtini įvesti laukeliai pažymėti