• Baneris_Krasto vitrina_LVSO_Birstonas_560x200

Parodoje „Pažintis su Suvalkijos tekstilės paveldu“ – Suvalkijos žmonių istorijos

IMGP3981

Vilija Čiapaitė

Nuo liepos 1 dienos Prienų krašto muziejuje vyksta paroda „Pažintis su Suvalkijos tekstilės paveldu“. Būtent liepos 1-ąją vyko parodos pristatymas, kurią pristatė Marijampolės krašto ir Prezidento Kazio Griniaus muziejaus direktoriaus pavaduotoja – vyriausioji fondų saugotoja Danutė Katkuvienė.

Šį kartą Prienų krašto muziejaus erdvėse patalpinta net 117 Suvalkijos tekstilės eksponatų, menančių per 100 metų.

Muziejaus eksponatų atsiradimas

Danutė Katkuvienė pristatydama parodą pasidžiaugė, jog muziejuje sukaupta labai daug tekstilės eksponatų ir už tai reikia dėkoti 1929–1933 metais juos rinkusiam Vincui Šlekiui. Iš lūpų į lūpas buvo pasakojama, kaip Vincas Šlekys važinėjo dviračiu po apylinkes ir ne tik rinko, bet ir fotografijose įamžino renkamus eksponatus. Būtent šie surinkti eksponatai daug pasitarnavo ir tam, kad 1933 metais Marijampolėje būtų įsteigtas muziejus.

Pasak muziejininkės, eksponatai kalba patys už save. Štai drobulės, išaustos iš ploniausiai suverpto lino, primena, kad Suvalkijos mergelės buvo labai darbščios. Muziejuje audinių yra apie 30. Jie buvo naudojami apsisiausti, kaip dabar naudojamos skraistės.

IMGP4021

Juostos. O juostos, kurios buvo dovanojamos ir per vestuves, per krikštynas, jomis apsijuosdavo ne tik vyrai, jaunimas, bet ir moterys. Beje, pristatymo metu sužinota, jog muziejuje jų yra per 400 ir buvo pastebėta, jog Suvalkijoje dominavo raudona juostų spalva.

Nuostabios prijuostės, kurių siuvinėjimo technika ir spalvų suderinamumas taip pat traukė akį. Galvos apdangalai taip pat ypač sudomino. Jų įvairovė ir sudėtingi nėriniai priminė, kad kruopštumo buvo nestokota ir ne vienas vakaras praleistas, kad būtų jomis, kokios buvo pasiūtos, pasipuošta.

Mažutės piniginės taip pat buvo gana įdomus priminimas, kad skambančiųjų nesinešiodavo dideliais kiekiais.

IMGP3969

Lininiai marškiniai, siuvinėti subtiliai ir patraukliai, o liemenių vidinis pamušalas taip pat lininis. Be abejo, kaip be žydų krautuvėlių, kur buvo perkamas audinys, atgabentas iš svetur.

Vyriausioji fondų saugotoja Danutė Katkuvienė pristatydama rūbus pabrėžė, jog Suvalkijoje, o, be abejo, ir visoje Lietuvoje prieš šimtmetį moterys ir vyrai buvo smulkaus sudėjimo ir neaukšti. O tai pastebėjo, kai teko ant manekenų apvilkti rūbus. Pasirodo, per liemenį ir kaklo sritis buvo ypač ploni, tad šį kartą eksponatai buvo išeksponuoti ant specialių pakabų.

Katalogai ir knygos. Bandoma visokiais būdais išsaugoti ir palikti ateities kartoms net ir knygose aprašytus ir nufotografuotus eksponatus. Jau ne viena knyga išleista, tačiau tai gana nepigus variantas, tačiau reikia žinoti, jog kiekvieni metai tekstilei ne į naudą, tad bandoma kuo daugiau eksponatų pateikti fotografijose.

IMGP3967

Beje, Vincas Šlekys paliko ir fotografijų, kaip dėvimi vieni ar kiti rūbai, prijuostės, apdangalai. O tai neįkainojamas turtas, kurio pagalba matoma Suvalkijoje gyvenančių žmonių buitis.

Parodos metu ansamblis „Marginys“ dainomis tarsi pasveikino tuos, kurie vilkėjo apdarus, gamtos ir lietuviškos žemės bei kalbos išsaugojimą – pačią svarbiausią duotybę mums.

O pabaigai, kaip be edukacijos? Parodos eksponavimo metu galėsite dalyvauti edukacijoje „Raportas tekstilėje“, kurią pravedė edukacinių programų vadovė Emilija Petrauskaitė. Sukurti savo audinio raštą buvo labai įdomi patirtis.

Taip pat skaitykite