Paroda, skirta tiems, kurie, kaip ir mes, mylėjo gyvenimą

IMG_6605

Vilija Čiapaitė

Kai nukakau į Prienų krašto muziejų, man sulinko kojos per kelius, nes paroda, skirta tiems, kurie mylėjo gyvenimą, nukėlė į laikmetį, kuomet buvo pamintas visas žmogiškumas. Juk žydai – tai tik tautybė, kaip ir lietuvis, latvis, rusas, prancūzas. Jie buvo žmonės, kurie kūrė, gimdė vaikus, steigė verslus, bendravo su aplinkiniais. Kodėl tai įvyko? Daug klausimų ir mažai atsakymų, tačiau ši paroda, kurios ekspozicijoje apstu fotografijų, priverčia suvokti, kad ta kruvina tragedija padarė nepataisomą žalą žydų tautai.

Paroda ir jos aprašymas

Tiksliai neatpasakosiu visos ekspozicijos. Nuo stendų žvelgiantys nebylūs žmonių žvilgsniai suvirpina širdį. Radau parodos aprašą, tad pateikiu jums, skaitytojai.

Paroda apie Butrimonių žydų bendruomenę ir tragišką jos likimą Antrojo pasaulinio karo metais parengta Rivos Lozanski-Bogomolnajos (1920–2002) surinktų fotografijų pagrindu. Ši moteris, viena iš 15 butrimoniškių, išvengusi mirties visuotinio žydų naikinimo metais (1930 m. duomenimis Butrimonyse gyveno 887 žydai. 1941 rugsėjo 9 dieną Butrimonyse buvo sušaudyta 740 žydų. Tą dieną buvo sunaikintos Butrimonių, Stakliškių ir Punios žydų bendruomenės), pašventė savo gyvenimą aukų atminimui įamžinti.

Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui Riva vaikščiojo po miestelį, užeidama į kiekvienus nužudytųjų žydų namus, rinko niekam nebereikalingas asmenines nuotraukas ir išlikusius daiktus. Vieni ten apsigyvenę žmonės juos tiesiog atiduodavo, kiti – prašydavo išpirkos ar iškeisdavo į butelį degtinės. Riva surinko daugiau nei 500 fotografijų kolekciją, kurią daug metų identifikavo ir sistemino, siekdama atskleisti Butrimonių žydų likimą visam pasauliui. Kiekviena fotografija atspindėjo gyvenimo istoriją, užrašytą ir išlikusią Rivos sąsiuvinyje. Iš nuotraukų, tarsi iš sudaužytų stikliukų, ji vėl sudėliojo mozaiką – Butrimonių miestelio žydų gyvenimą, kuris buvo aprašytas Rivos knygose, išleistose rusų ir anglų kalbomis Izraelyje ir Didžiojoje Britanijoje“.

Taigi parodą sudaro 12 stendų, kuriuose nebylus pasakojimas apie Butrimonių žydus: ikikarinį žmonių gyvenimą bei veiklą, karo metų žiaurumus ir tuo laiku parodytas kai kurių žmonių gailestingumas. Stenduose įamžintos daugelio butrimoniškių žydų nuotraukos. Ekspoziciją papildo autentiški tarpukario daiktai: dalis jų priklausė Rivai Lozanski-Bogomolnajai ir Butrimonyse gyvenusiems žydams.

Dažnai man kyla klausimas, kodėl? Kaip sakoma, apsukrumas, visu žingsniu matymas toliau, tikėjimas dažnai priversdavo kitus pavyduliauti. Gal jie pavydo aukos? Tačiau buvo tokių, kurie gynė ne tautybę, bet žmogų, kuris buvo klupdomas, mušamas, apiplėšinėjamas ir niekinamas. Tad, ar galima tai pamiršti, uždengti užmaršties šydu? Ne, reikia prisiminti ir suvokti, kad žmogiškumas ir meilė žmogui turi būti aukščiau visų interesų.

Taip pat skaitykite