• vasaros svente 2022 2                                            Liepos 2 d. Naujosios Ūtos seniūnijos vasaros šventė

Pabuvome poeto Oskaro Milašiaus šviesoje

IMGP2008

Jau devintąjį kartą Birštone vykstantys Lietuvos kultūros tarybos, Kultūros ministerijos, Birštono savivaldybės remiami, Birštono viešosios bibliotekos organizuojami literatūriniai-muzikiniai projekto „Po žvaigždėtu vasaros dangum. Literatūriniai vakarai Birštone 2018 m.“ renginiai sulaukia nemažo poetinio žodžio ir muzikos gerbėjų dėmesio. Liepos 20 d. vakarą susirinkusieji į Birštono kurhauzą turėjo puikią progą prisiminti sudėtingą poeto, mistiko, Vytauto Didžiojo Universiteto filosofijos garbės daktaro, pirmojo Nepriklausomos Lietuvos valstybės pasiuntinio Prancūzijoje Oskaro Milašiaus gyvenimą, pasiklausyti birštoniečių mylimo aktoriaus Petro Venclovo skaitomų jo eilėraščių, puslapių iš dienoraščio, pasakojimų apie jo likiminę naktį, kai jis pasakė apie savo regėjimus.

O. Milašius gimė Čerėjos dvare, Mogiliovo gubernijoje (dabar Baltarusijos teritorija), bajorų šeimoje. Tėvas – Lietuvos bajorų palikuonis, karininkas, motina – Lenkijos žydė. Augdamas girdėjo skirtingas kalbas, pažino skirtingas kultūras, tikėjimus, papročius. Nors šeimoje kalbėjo lenkiškai, tačiau tėvas įskiepijo jam pagarbą lietuviškai giminės kilmei. Jaunasis Oskaras, auklėjamas LDK dvasia, žavėjosi lietuvių liaudies pasakomis, dainomis. Tėvas buvo ūmus, ligotas, o motinos meilė – jam buvo įkyri. Jis anksti, dar vaikystėje, patyrė vienatvę, nuošaliose parko ir sodo vietose leido dienas vienas ar su guvernante, guverneriu, bet meilę savo žemei išsaugojo širdyje ir nešėsi visą gyvenimą.

IMGP2068

„O vaikystės žeme! O unksmėtasis senolių dvare!

Mieguista kuplioji liepa, maloni darbščiosioms bitėms,

Ar esi laiminga, kaip kadais? Ir tu, auksinių žiedlapių šnarėjime,

Ar dar tebežavi kalnelių šešėlius, paskirtus

Dūlančiųjų knygų Miegančiosios karalaitės sužadėtuvėm?

Taip saldu sklaidyt lapus, kai vakarinis spindulys

Leidžias į palėpės dulkes: ir aplink tyla,

Sulaikytas voro verpalų ratelis – O širdie!“

Oskarą 1889 m. tėvas išvežė mokytis į Paryžių Žonsono de Saji licėjų. Vėliau jis studijavo Rytų kalbas, tarp jų ir hebrajų, daug keliavo po Europą.

1919 metais, viešai pareiškęs esąs lietuvis, O. Milašius pradėjo dirbti Lietuvos delegacijos Paryžiaus taikos derybose sekretoriumi. 1920 m. paskirtas pirmuoju Nepriklausomos Lietuvos valstybės pasiuntiniu Prancūzijoje, atstovavo Lietuvos interesams Tautų Sąjungoje. Iki 1925 m. Lietuvos atstovas Prancūzijoje, 1925-1938 m. Lietuvos atstovybės Prancūzijoje patarėjas ir diplomatinis redaktorius. Begaline meile Lietuvai ir nuoširdžiu darbu jos nepriklausomybei paženklintas Oskaro Milašiaus gyvenimas.

„Tos žemės vardas – Lietuva – užvaldė mano protą ir jausmus.

Aš trokštu jums atskleisti ją.

Ateikit! Dvasioje nuvesiu jus į svečią kraštą, ūkanotą, glūdų, šnarantį…“

Oskaras Milašius buvo aktyviausias lietuvių kultūros skleidėjas Vakarų Europoje. Jis išvertė į prancūzų kalbą lietuvių liaudies dainų, išleido du pasakų rinkinius. Ne kartą didžiavosi Lietuva, lietuvių kalba ir lietuviais. „Lietuva – mano dvasinė tėvynė“, – sakė jis. Daugelis prancūzų ir kitų tautų garsių rašytojų, būtent per O. Milašiaus poeziją pirmiausiai sužinojo ir pažino Lietuvą.

Mums, vakaro dalyviams, buvo didžiulė laimė klausytis nuoširdžiai, jautriai aktorius Petro Venclovo skaitomų Oskaro Milašiaus eilėraščių. Lyrišką, svajingą vakaro dvasią sustiprino emocingai operos solistės Julijos Karaliūnaitės prancūzų kalba atliekami kūriniai, subtilus pianistės Rūtos Mikelaitytės – Kašubienės muzikavimas.

Pabuvome Oskaro Milašiaus šviesoje, pajutome jo meilės ir melancholijos lengvą skraistę viršum daiktų, reiškinių, darančių įtaką žmogaus gyvenimui, išėjome susimąstę apie žmogaus likimą, laimę, gyvenimo prasmę.

Prisiminsime Oskarą Milašių ne tik kaip poetą, kūrėją, bet ir asmenybę, liepsnojusią begaline meile Lietuvai ir savo darbus paskyrusiam jai, savo Tėvynei. Visi šių metų projekto „Po žvaigždėtu vasaros dangum. Literatūriniai vakarai Birštone 2018 m.“ renginiai skirti neeilinėms asmenybėms, iškiliems žmonėms, savo gyvenimą ir kūrybą paskyrusiems Lietuvai, ją kūrusiems, jai dirbusiems: Nepriklausomybės akto signatarui, tautos patriarchui Jonui Basanavičiui, ugdžiusiam sąmoningą ir laisvą žmonių tautą Vydūnui, prozininkui, poetui, publicistui, „varpininkui“, Lietuvos himno autoriui Vincui Kudirkai.

O rugpjūtį dar laukia susitikimai su tautinio atgimimo dainiumi Maironiu ir S. Geda, kuris žavėjosi Lietuvos istorija ir mitologija bei gebėjo meistriškai tai perteikti kūryboje, rašytoju, politiku ir diplomatu I. Šeiniumi ir Vaižgantu, buvusiu pačiame Lietuvos politinių, kultūrinių įvykių sūkuryje. Kviesime prisiminti G. Petkevičaitę – Bitę, P. Višinskį ir J. Vilkutaičio-Keturakio pjesę „Amerika pirtyje“, kuri nuskambėjo kaip tautos savimonės akcija, tapo unikaliausiu mūsų kultūros istorijoje, o gal ir pasaulinėje praktikoje, reiškiniu. Renginių ciklą baigsime susitikimu su tarptautinio masto poetu, mąstytoju, garsiu sovietmečio disidentu, iki šiol aktyviai dalyvaujančiu ir reiškiančiu pilietinę poziciją, Tomu Venclova.

Tokios asmenybės žavi, įkvepia, moko. Iš jų semiamės stiprybės ir šiandien.

Nijolė Raiskienė

Taip pat skaitykite

Parašyti komentarą

Jūsų el. pašto adresas nebus viešai rodomas. * Būtini įvesti laukeliai pažymėti