Lemtingoji riba – 2015-ieji

Nerimo sėkla jau sudygo. Laukdami susitikimo su administracijos direktoriaus pavaduotoju Kęstučiu Palioniu ir savivaldybės švietimo skyriaus atstovais, Stakliškių vidurinės mokyklos mokinių tėvai spėliojo, kada bus uždaryta jų mokykla. Nors skyriaus vedėjas Rimvydas Zailskas juos užtikrino, jog 2015-aisiais Stakliškių vidurinė tik taps pagrindine – be vienuoliktųjų ir dvyliktųjų klasių, tačiau diskusijos metu vis prasprūsdavo kaltinantieji žodeliai „bus sunaikinta“. Deja, deja, ne vienas pavyzdys rodo, jog po reorganizacijos sekantis žingsnis būna mokyklos uždarymas…

Mokyklos veikla džiuginanti

Svečiams ir į susitikimą susirinkusiems tėvams mokyklos tarybos pirmininkas Vidas Noreika pademonstravo skaidres, kuriose užfiksuota pasiekimais stebinanti mokyklos veikla nuo 2002-ųjų. Žinoma, nemažai pasiekta ir iki tol, tačiau pastarasis dešimtmetis itin  turtingas projektine veikla, tarptautine ir respublikine, rengti konferencijų ciklai šalies pedagoginei bendruomenei, o kur dar rajoniniai renginiai, netradicinio ugdymo dienos. Apie aukštą mokinių parengimo lygį kalba ne tik jų įstojimo į aukštąsias mokyklas rodikliai, bet ir žurnalo „Veidas“ reitingų lentelė, pagal kurią Stakliškių vidurinė mokykla nedaug atsilieka nuo lyderių Prienų ir Birštono gimnazijų, bet ir lenkia artimiausias kaimynes. Iš tiesų, dėl mokyklos veiklos, pasak R. Zailsko, priekaištų negali būti, tačiau iš šalies stebint panašu, kad stakliškiečiai pertvarką priima kaip bausmę ir jaučiasi nepelnytai skriaudžiami, nes daug ir nuoširdžiai dirba, stengiasi vaikų labui, bet tai tarsi tampa visai nereikšminga.

Viskas dėl vaikų

Mokyklų tinklo pertvarka, kaip sakė K. Palionis, vyksta dėl vaikų – dėl to, kad jų kasmet vis mažiau ateina į mokyklas ir dėl to, kad pagerėtų jų ugdymosi sąlygos. Tai labai gerai supranta ir mato tiek valdžios atstovai, tiek mokyklų bendruomenės, todėl beliktų tik susitaikyti su esama padėtimi ir priimti protingus sprendimus. Nuo 2008 m., kaip priminė R. Zailskas, pokyčiai rajono mokyklose nebuvo vykdomi, bet per tą laiką, pasak jo, ramiai ir daug nekalbant, 27 klasių komplektai išnyko, o kartu su jais buvo atleisti ir kai kurie mokytojai. Tad pertvarka vyksta ir savaime, tačiau pateikti ją „popieriniuose rėmuose“ įpareigoja Švietimo įstatymas ir Vyriausybės nutarimas, kuriuo reikalaujama iki 2012 m. vasario 1 d. parengti ir pavirtinti savivaldybės mokyklų tinklo pertvarkos planą. Visuomenei pateiktas projektas – darbo grupės parengtas dokumentas, atspindintis dabartinę rajono ugdymo įstaigų situaciją ir jų pokyčių viziją. Svarbiausia stakliškiečiams šiame projekte yra tai, kad iki 2015 m. rajono vidurinės mokyklos turi tapti gimnazijomis arba progimnazijomis, jei tik jose yra nustatytas mokinių skaičius. Stakliškių vidurinė tapti gimnazija neturi šansų vėl dėl tų pačių vaikų – jų per maža suformuoti dviems vienuoliktoms klasėms, o ateities prognozės rodo, kad artimiausius kelerius metus mokinių skaičius nedidės, net jeigu būtų priskaičiuoti reorganizuojamos Želkūnų pagrindinės mokyklos vaikai.

Bendruomenės pasiūlymai projektui

Savivaldybės atstovams mokyklos bendruomenė parengė ir įteikė savo pasiūlymus dėl mokyklų tinklo pertvarkos. Mokytojų, mokinių ir tėvų manymu, Stakliškėse reikėtų nenutraukti vidurinio ugdymo programos vykdymo, nes tai vienintelė šiame krašte mokykla, galinti teikti vidurinį išsilavinimą. Vienuoliktoje klasėje, esant šioms sąlygoms, turi būti ne mažiau kaip 15 mokinių, o jų šiemet čia yra 23. Be to, Stakliškės yra vienas tolimiausių rajono pakraščių, į seniūnijos centrą, kur yra mokykla, kai kurie vaikai turi įveikti beveik 20 km atstumą, privalo anksti išvykti iš namų ir gana vėlai į juos grįžti. Be viso kito, kaip teigia mokyklos bendruomenė, „mokyklos mokinio krepšelis visada buvo teigiamas“, mokinių skaičius gana didelis ir kol kas pakankamas tokio tipo mokyklai. Taip pat stakliškiečiai siūlo prijungti Želkūnų pagrindinę mokyklą kaip pradinio ugdymo skyrių jau nuo kitų metų rugsėjo, todėl tikėtina, kad mokinių skaičius dar šiek tiek padidės. Bendruomenės atstovų manymu, gerai dirbanti ir finansiškai stabili mokykla galėtų tapti gimnazija, nes kitu atveju gauti norimą išsilavinimą daugeliui vaikų gali būti neįmanoma.

Vienas receptas visoms ligoms

Visi stakliškiečių pateikti argumentai atsimušė tarsi į sieną – dėl per mažo mokinių skaičiaus mokykla negali tapti gimnazija, o iki 2015 metų vidurinių mokyklų turi nebelikti. Taisyklės, atrodytų, aiškios ir tikslios, o tėvų pasipiktinimas, kad pinigai svarbesni už vaikų gerovę, buvo palydėtas R. Zailsko atodūsio: „Ką padarysi, dabar toks sumautas gyvenimas!“. Iš tiesų, toks gyvenimas dabar Lietuvoje, kad vaikai prilyginti pinigų krepšeliams, o jų norai ir siekiai slepiami už gelbstinčiosios KRIZĖS uždangos. Argi mokyklų tinklo pertvarkos taisyklėse nėra punkto dėl „miesto ar kaimo gyvenamojoje vietovėje esančios vienintelės […] mokyklos […]“? O juk Stakliškių ir Jiezno seniūnijos yra labiausiai nutolusios nuo rajono centro bei atskirtos nuo jo kitos savivaldybės teritorija. Pasirinkimas mokiniams labai aiškus. Baigusiems 10 klasių Stakliškėse jiems teks eiti arba į Jiezno, arba į Butrimonių, arba į Kruonio gimnazijas, tad daug „krepšelių“ bus padovanota ir kaimynams. Apie Prienus gali pasvajoti tik vienas kitas stakliškietis, nes retas kurias įstengs kasdien važinėti po 40 kilometrų pirmyn ir atgal – kalba eina ne tik apie pinigus, bet ir vaikų sveikatą. Be to, mokyklų tinklo pertvarkos projektą perkėlus į Prienų rajono žemėlapį, gali kilti minčių apie vieno krašto diskriminaciją kito atžvilgiu – didelėje dalyje savivaldybės liks tik dvi ugdymo įstaigos, o „užnemunėje“ jų daug ir įvairių – nuo pradinių mokyklų iki gimnazijų. Taip mąstant, regis, nevertėtų aklai taikyti taisykles, neatsižvelgus į kraštų ypatumus, lyg bandant citramonu išgydyti visas žinomas ligas.

Savivaldybės atstovai priėmė stakliškiečių pasiūlymus ir pažadėjo į juos įsigilinti, bet paguodos iš to maža. Projektas bus pateiktas svarstyti rajono Tarybai ir tik nuo politikų sprendimo priklausys, koks planas bus imamas įgyvendinti. Ar į bendruomenių nuomones bus įsiklausyta, garantijų maža – viską lemia finansinės savivaldybės galimybės.

Taip pat skaitykite

Parašyti komentarą

Jūsų el. pašto adresas nebus viešai rodomas. * Būtini įvesti laukeliai pažymėti