Juozas Tumas-Vaižgantas: „Aš mylėjau Lietuvą…“

IMG_4885

Vilija Čiapaitė

„Po žvaigždėtu vasaros dangum. Literatūriniai vakarai Birštone 2019 m.“ pakvietė į kurhauzą paskutiniam šio projekto renginiui. Šį kartą jis buvo skirtas neatsitiktinai, nes 2019-ieji Seimo nutarimu yra paskelbti Juozo Tumo-Vaižganto metais. Jis įvardijamas viena ryškiausių XX a. pirmosios pusės asmenybių, tautinio atgimimo ir moderniosios kultūros reiškėjų, lietuvių prozos klasikų, kritikų ir literatūros istorikų, kurio kūrybinis palikimas yra gausiausias tarp to meto rašytojų.

Vakaras, kurio pagrindinis ir vienintelis akcentas, – Vaižgantas. Aktorius V. Fijalkauskas nuo pat monospektaklio pradžios prikaustė ne tik regėjimu, bet ir klausymu apie žmogų, kurio gyvenimas buvo kalnuotas, sraunus, ugningas. Tai žymus rašytojas, spaudos darbuotojas, literatūros istorikas, kritikas, visuomenės veikėjas, pedagogas, kunigas – labai plati asmenybė.

Prietemoje, kuri sklandė scenoje, aktorius puikiai tiek vizualiai, tiek kalbos tembru, priminė žmogų, kuris buvo vadinamas nors neaukštu (buvo žemo ūgio), bet tvirtu plačiašakiu ąžuolu.

Vaikystė, jo gimimas ir gyvenimo peripetijos. Viskas tekėjo laiko upe, kuri atsruveno ir iki svarbaus  gyvenimo įvykio.

Juozas Tumas-Vaižgantas ir Antanas Smetona

Virtinė tuometinių įvykių mus nukėlė į laiką, kuomet Vaižgantas ir Antanas Smetona gražiai bendravo. Jie buvo visiškai skirtingi, tačiau daugeliu požiūrių surasdavo bendrą kalbą. Būta labai daug veiklos, energijos, daug džiugių valandų ir dienų bei nusivylimo. „Aš – katalikas ir demokratas, taipogi tautininkas, bet partijų jau atsikandau ir nė prie vienos nebūsiu“, – taip pakartojo Vaižganto žodžius aktorius.

Prisiminimų jūroje mes sužinome jog A. Smetona ir J. Tumas-Vaižgantas abu leido jų pačių įsteigtą laikraštį „Viltis“. Vilniuje jie abu net gyveno viename kambaryje. Bet jau žymiai vėliau Vaižgantas nuo A. Smetonos nutolo…

Aktorius perteikė epizodą, kaip tai įvyko. „Buvau pas Prezidentą. Ponas Antanas Smetona pasiklausė mano nesklandžios kalbos ir nusikvatojo. Man pasirodė, kad tuo momentu tarp mudviejų užsileido šlagbaumas. Jis eis griežtu keliu, nebijodamas to, ko aš bijau. Matau, kad kištis nebėra ko…“

Gyvenimo peripetijos. „Aš mylėjau Lietuvą…“

Vytautinės bažnyčios atgaivinimas ir tikėjimo skleidimas. Jo pamokslai, gebėjimas įsilieti į tautos visumą. Tai aktorius puikiai išreiškė žodžiais ir veiksmais…

Aktorius V. Fijalkauskas monospektaklio metu pasakojo, jog Vaižgantas anksti ir tarsi nepastebimai pareiškė norą, trauką tarnauti Lietuvai, lietuvybei. Susipratusiu lietuviu jis pasijuto dar anksčiau, o kunigų seminarijoje visa tai augo ir stiprėjo. V. Fijalkauskas puikiai išreiškė Vaižganto pamąstymus, kas yra tėviškė, žemės įstatymai, laisvė, papročiai, padavimai ir ta kalba, kurios išmokė motina, ir tas tikėjimas, kurį paliko mums tėvai.

Vaidindamas aktorius net įterpė keletą šmaikščių posakių, kaip, antai, vienas iš jų: „Jei kas po savimi pasišlapino, tai nereiškia, jog tai nauja srovė“ ir kitų, leidžiančių mums jį pamilti dar labiau. Jo charizma, mokėjimas prieštarauti nusistovėjusioms taisyklėms…

Tačiau norisi sugrįžti prie Birštono, kur pailsėti buvo atvykęs J. Tumas-Vaižgantas. Jo sukurtos eilės nuskambėjo ir scenoje:

…Birštonuokimės, Birštonuokimės,

Kolei jauni esame,

Nebebus laiko birštonuotis,

Kai visas kišenes iškratys kiti.

Dabar trečia dalis – priemonės.

1, kurtinaitinimo masažai-

Aptiekina gudęs ansotojas.

2, Specialistas okulistas –

Venckūnina akinius

Natūralius, paniekęs dirbtinius

Pasibrundzinimas, tik ką nuvažiavę

Tuojau gausite įsitikinti, jog tau

3, 1,5o temačys, o 31o jau pakenks

4, Purvai, purvu, purvais, purvuose

Apsipurvink, Vytautas nuplaus,

Birutė atgaivins.

Monospektaklis „Aš mylėjau Lietuvą“, skirtas Juozui Tumui-Vaižgantui ir Antanui Smetonai, baigėsi. Tylus laivelio plaukimas vandens paviršiumi privertė sekundei visus pasijusti įvykių dalyviais ir plojimais padėkoti aktoriui už dalelytę laikmečio ir įvykių, susijusių su Juozo Tumo-Vaižganto gyvenimo peripetijomis, perteikimą.

O danguje nublankusios žvaigždės primins, jog vasaros dangus užleidžia vietą rudeniui. Ką jis mums atneš? Naujus vėjus, masinsiančius naujų Birštono viešosios bibliotekos ir Birštono kultūros centro projektų paslaptingumu, kurie mus ne tik džiugins, bet ir stebins.

 

Taip pat skaitykite