Jiezno štetlas dailininko Zusmano Gurvičiaus gimimo laikais

Jiezno zydai plaukioja ezere

Rytoj, sausio 24 dieną, antradienį, Jiezne, mokslinėje konferencijoje bus pagerbtas 1927 m. sausio 9 dieną Jiezne gimusio žymaus Urugvajaus ir viso pasaulio dailininko Zusmano Gurvičiaus atminimas. Konferencijoje dalyvaus ir Gurvičių gyvenimą bei kūrybą už Lietuvos ribų apibūdins dailininko sūnus, taip pat dailininkas Zusmanas Gurvičius. Tiesiog reikia atkreipti dėmesį į Jiezno seniūnijos ir kultūros ir laisvalaikio centro darbo kūrybiškumą, organizuojant kraštą garsinančius renginius. Tai pirmoji kregždė ir rajono savivaldybėje, kada pradedama suprasti, kad žydai buvo mūsų bendrapiliečiai ir niekaip neįmanoma jų nuo viso krašto istorijos virsmo atskirti. Tai ir pavyzdys tiems Prienuose, kurie trečią dešimtmetį nesugeba arba nesupranta atsakomybės pagerbti Prienų garsenybės Benicijono Šakovo, visame pasaulyje garsių ir žinomų Prienų žmonių Bernardo Revelio, Bliumo Zeigarnik, Jozefo Gotferšeino atminimą. Apie juos krašto spaudoje jau esame ne kartą rašę.

Dailininkas Z. Gurvicius

Jiezno seniūnija atsakingai supranta krašto istorinio paveldo svarbą, tad, manau, po kurio laiko bus galima krašto žmonėms priminti žymųjį Icchaką Percikovičių-Peresą – Jeruzalės universiteto Hebrajų skyriaus įkūrėją ir profesorių, kilusį iš pačios seniausios nuo XVIII a. pabaigos Percikovičių giminės atstovą, gydytojų Gutmano Percikovičiaus, išgydžiusio ne vieną jieznietį, giminaitį. Icchakas Percikovičius-Peresas tolimais giminystės ryšiais yra susijęs su jau anapilin išėjusiu žymiu Izraelio valstybės įkūrėju, užėmusiu ir ministro pirmininko, ir prezidento pareigas, Simonu Peresu. Šis buvo gimęs Baltarusijoje, Vyšniave. Ateityje, tikriausiai, pagerbsime žydų jieznietį, Airijos švietėją, Dove-Aloną ir anapilin išėjusius XX amžiaus 6-7 dešimtmečio jiezniečių labai gerbtus gydytojus-ginekologus Šafirus, vėliau išvykusius į Izraelį.

4 m. Z. Gurvicius Jiezne

Konferencijoje šalia detektyvinės Gurvičių atvykimo į Jiezną istorijos pirmąkart pateiksime visų laikotarpių Jiezno žydų istorijos apybraižą.

Jiezno tarpukario žydai – verslumo pavyzdys

Tarpukaryje Jiezno ekonominis žydų pasaulis buvo labai platus – nuo vietinės pramonės iki žemės ūkio, nuo prekybos iki namudinių verslų.

Verslininkas L.  Markovicius

16 iš 18 Jiezno parduotuvių priklausė žydams. Tarp jų buvo keletas bakalėjos parduotuvių, 5 drabužių parduotuvės, 2 odos dirbinių parduotuvės ir pora užeigų. 1937 metais miestelyje buvo 17 žydų amatininkų, 5 žydų šeimos užsiiminėjo žemės ūkiu. Tarp amatininkų buvo 4 kepėjai, 3 batsiuviai, 3 mėsininkai, suvirintojas, skardininkas, stalius, kirpėjas, fotografas Motelis Blecheris ir, žinoma, skudurininkas. Nors pagrindinis žydų ekonominės veiklos centras regione buvo Butrimonys su garsiu turgumi, bet kiekvieną ketvirtadienį Jiezne vykę turgūs ir 4-5 metinės mugės darė savo įtaką Jiezno krašto žmonėms. Jiezne buvo įsteigtas žydų ūkininkų kredito sąjungos skyrius. 1939 metais Jiezne buvo naudojamasi 13 telefonų, du iš jų priklausė žydams. Verslumui įtakos turėjo ir tai, kad Jiezne veikė žydų mergaičių ir berniukų pradinės hebrajų mokyklos, priklausiusios Tarbut mokyklų tinklui. Jose vidutiniškai mokėsi 50 mokinių. Miestelyje taip pat buvo žydų biblioteka, turėjusi keletą šimtų knygų jidiš ir hebrajų kalbomis. Daug jaunųjų žydų ir žydaičių tęsė mokslus Kauno Vytauto Didžiojo universitete.

Tarpukario žydai buvo labai socialiai susiskaldę, apie trečdalį jų skurdžiai gyveno, vos sugebėdavo pasiremontuoti senus, nudėvėtus būstus. Jų interesus 1921-1926 metais gynė nuolat į Jiezno valsčiaus tarybą renkami šviesuoliai: gydytojai Gutmanas Percikovičius, krautuvininkai Zelmanas Kacas ir Benjaminas Kušelevičius. Tarpukaryje Jiezne veikė dvi žydų politinės partijos: sionistų –revizionistų (LCVA, f.399, ap.2, l.2-16) ir jaunųjų žydų – „Betar“ (LCVA, f.399, ap.2, b.529, l.1-9). Šios partijos, nepriklausomai nuo socialinės padėties, tikybos, kvietė žydus ruoštis patriotiniam žydų tikslui – atkurti žydų valstybę Palestinoje. Dešimtys žydų ketvirtajame dešimtmetyje iš Jiezno išvyko į Palestiną.

Jiezno žydų moralinis ir finansinis autoritetas – Leizeris Markovičius

L. Markovicius

Jiezne tarpukaryje žinomiausias verslininkas buvo Juozas Mikaila. Jis valdė elektros stotį, tiekusią elektros energiją Jiezno miestui, turėjo du malūnus: vieną – Grikapėdyje, kitą – Jiezne, taip pat turėjo Grikapėdyje ir 27,78 ha žemės (LCVA, f.399, ap.8, b.771, p.12-16). Su juo konkuravo L. Markovičius (1884-1941). Jis buvo garsiausios nuo XVIII a. pabaigos Jiezno žydų giminės atstovas. Jie, Markovičiai, statė ir remontavo sinagogą, steigė pradines mokyklas – chalderius. Jie šelpdavo neturtinguosius žydus. Tarpukaryje verslumu ir savo įtaka išsiskyrė jau minėtas L. Markovičius, turėjęs malūną, lentpjūvę, plytinę, du namus (LCVA, f.399, ap.8, b.752, l.17). Dažnai jo veikloje jam padėdavo žmona Eta ir vyresnysis sūnus Mordechelis (dar turėjo ir dvi dukras). L. Markovičius daug prisidėjo prie Birštono kurorto rekonstrukcijos 1934-1938 metais, tiekdamas lentas ir plytas. Žinoma, neapsieita ir be teisminių ginčų su „Raudonuoju kryžiumi“ ir ginčų dėl lentpjūvės sirenos su Jiezno klebonu Jonu Galaune. L. Markovičių teismuose atstovavo kitas žinomas jieznietis advokatas, generolas – leitenantas Vincas Grigaliūnas-Glovackis (LCVA, f.1734, ap.b.189, l.2-208). Sovietai nacionalizavo L. Markovičiaus turtą, suėmė jį patį ir išvežė į Marijampolę, kur jis neaiškiomis aplinkybėmis žuvo. Sūnus Mordechelis žuvo holokauste, dukros išgyveno ir išvyko į Izraelį. Dabar Jiezne L. Markovičių mena lentpjūvė, kurios patalpose įsikūrusi „Doleta“, Pacų rūmų dalis, kurioje įsikūręs Vytautas Gusas ir vienas namas Vytauto gatvėje.

Manome, kad būsimasis renginys patrauks ne tik jiezniečių, bet ir nuolat siekiančių tobulėti mokytojų bei krašto kultūros darbuotojų dėmesį. Pamatyti ir išgirsti bus galima daug ką.

 

Istorikas Vytautas Kuzmickas

Taip pat skaitykite

Parašyti komentarą

Jūsų el. pašto adresas nebus viešai rodomas. * Būtini įvesti laukeliai pažymėti