Pirmoji, bet kartu niekada nepamirštama meilė Pacams prasideda nuo Pažaislio. Čia, vienuolyne, miškų, vandenų, didžiųjų erdvių ir begalinės minties karalystėje pajunti, ką mums reiškė ir reiškia didikai Pacai. Pakilęs ant Pacų kalnelio, Monte Pacis, tarsi išgirsti didžiojo LDK kanclerio Kristupo Zigmanto kuždesį Pažaislio kamandulių vienuolyno vyriausiajam priorui: „[…] atskirti siunčiamo iš Krokuvos dirbinių dalį Jiezno rūmams, o būtent du didelius kambarių ir du mažesnių kabinetų durų apvadus.Visa tai reikia iš karto pasiųsti į Jiezną kartu su akmentašiu, galinčiu sumontuoti vietoje. […] pirmiausiai žmonos kabinete, esančiame nuo ežero pusės, o paskui ir jo kabinete, kad rastų sutvarkyta, kad pats netrukus atvyks“ (Mindaugas Paknys. Pažaislio vienuolyno statybos ir dekoravimo istorija, V., 2013, p.169).
Pažaislio vienuolyno, Jiezno bažnyčios statyba ir didžiųjų Jiezno rūmų rekonstrukcija vyko vienu metu, tad Pažaislis ir Jieznas – broliai dvyniai. Ką ištrynė karai ir amžiai Jiezne, vis dar atrandi Pažaislyje. Po to mintimis skrieji į Jiezną. Ir čia vėl sustoja laikas, jauti ir girdi iš šimtmečių ateinančius didžiūnų žingsnius, rūpestį šventove, dvaro rūmais ir visu Jieznu, visa Jiezno grafyste, apie ką grafai su pasididžiavimu kalbėjo, laiškuose iš Jiezno pilies rašė: „Mūsų Jieznas“, „Mūsų Jiezno turtai“, “Mūsų paveldėtasis Jieznas“, „Mūsų Jiezno tėvonija“. Jieznui buvo paskirti jų geri darbai.
Grafų gerus darbus Dievui mena ne tik Pažaislis ir vasaros rezidencija – Jieznas. Didesnę laiko dalį Pacai praleido valstybinėje veikloje Krokuvoje, Varšuvoje, Vilniuje. Kartais gyveno Holovčine, Rožanoje (dabartinė Baltarusija – V. K.).
Pacų kilmė
Gozdavos arba dvigubos lelijos herbo Pacų giminė yra neabejotinai atsiradusi iš LDK Trakų vaivadijos žemių. Jos protėvis – Vytauto bajoras Kymantas, turėjęs prie Lydos Rožankos dvarą. Kymanto anūko Paco Daukšaičio antspaudas pritvirtintas prie 1434 m. Gardino unijos akto. Pacų giminė daugiau kaip 400 metų trylikoje kartų yra davusi LDK daug valstybės pareigūnų, dvasininkų ir net pačių aukščiausių valstybės veikėjų. Visi jie gynė LDK interesus, o ir Jungtinės Abiejų Tautų Respublikos interesų niekada neišdavė. Pacų „aukso amžius“ – tai XVII amžiaus antroji pusė, taip vadinamasis „tvanas“ Jungtinėje Abiejų tautų Respublikoje. Dėl vidinės netvarkos į šalį veržėsi rusai, švedai ir turkai. Tada būtent Pacų diplomatinių ir karinių pastangų dėka LDK suverenumas buvo atkurtas.
Lenkų istorikas Juzefas Volfas XIX a. pabaigoje tyrinėjo Pacų giminės geneologiją. 1885 metais Peterburge jis išleido labai konceptualų ir tiems laikams ir mūsų laikmečiui leidinį „Pacowie“ (Pacai). Šiame darbe jis Pacų giminę sąlyginai suskirstė pagal dvi svarbiausias tėvonines valdas: Rožanos etmonų liniją ir Jiezno kanclerių liniją. Etmonų linijoje tarp daugybės veidų pastebi keturis vyskupus: Kijevo – Mikolajus Pacas, Vendeno, (Cesio) – Jonas, Žemaitijos vyskupai – Mikolajus ir Kazimieras.
Jiezno kancleriai
Savo gyvenimu ir veikla Jiezne 1633-1805 m. yra susietos dvi Dvigubos Lelijos herbo Pacų giminės linijos. Pirmoji susijusi su šios linijos pradininko Paco Dominyko (1515-1579) anūku, LDK vicekancleriu Steponu Pacu (1587-1640) ir jo sūnumi, pagarsėjusiu LDK kancleriu Kristupu Zigmuntu Pacu (1621-1684).
Kristupui Zigmantui Pacui mirus, Jiezno valda atitenka jo tolimam giminaičiui, antros eilės pusbrolio anūkui Mikalojui Andriui Pacui (mirė 1713 m.). Su Jieznu susijusi jo sūnaus Konstantino Antano (mirė apie 1720 m.), anūko Antano Mykolo Paco (mirė 1774 m.), proanūkio Mykolo Paco (1754-1800) ir proproanūkio Liudviko Mykolo Paco (1780-1835) ir čia neišvardytų giminės brolių ir seserų gyvenimas ir veikla. Jiezną ir Lenkijos Dauspudą sieja ne tik paskutinysis Pacas Liudvikas, bet ir tai, kad tiek Steponas, tiek Kristupas Zigmantas Pacai drauge valdė ir Jiezną, ir Dauspudą bei Januvką.
LDK paiždininkis, vėliau vicekancleris Steponas Pacas (1587-1640), gyvenęs Krokuvoje ir Varšuvoje, Lietuvoje lankėsi ir gyveno 1633-1635, 1639-1640 metais. Tais metais tvarkė svarbius reikalus ir Jiezne. Perėmė iš kalvinų maldos namus, pavertė juos bažnyčia, parašė testamentą naujos bažnyčios statybai, pradėjo naujų dvaro rūmų statybą.
LDK kancleris Kristupas Zigmantas Pacas (1621-1684) pagal tėvo Stepono Paco 1640 m. testamentą 1650-1670 m. pastatė barokinę Jiezno bažnyčią, pašventintą 1670 m. Jis taip pat užbaigė Jiezno dvaro rūmų statybą. LDK kancleris užbaigė Vilniuje karmeličių vienuolyno ir Šv. Juozapo bažnyčios statybą.
K. Z. Paco valdymo metu susiformavo Pacų grafystė, pastovių Jiezno Pacų valdų arealas. Kai kuriose šių žemių vyravo činčas, atsiskaitymas pinigais už baudžiauninkų valdomą žemę.
Kelios Jiezno Pacų kartos daug prisidėjo prie turgaus ir prekyviečių teisės įgavimo, prie Jiezno bažnyčios ir dvarų rūmų remonto. Didingieji Jiezno rūmai, juose įsikūrusi biblioteka ir Pacų archyvas tapo Kauno pavieto garbės ženklu.
Bus daugiau
Istorikas Vytautas Kuzmickas
