•  

     

     

     

Iš Birštono muziejaus fondų. Dokumentas liudija

Septyniasdešimt metų Birštonas su apylinkėmis priklausė Jiezno valsčiui. Nuo 1864 m. iki 1918 m. tai buvo carinės Rusijos ir šiek tiek kaizerinės Vokietijos okupacinės administracijos padalinys. Nuo1919 m. iki 1934 m.  didesnioji dalis dabartinės Birštono savivaldybės priklausė nepriklausomos Lietuvos valstybės Jiezno valsčiui. Birštono miestelio ir apylinkių  ekonominė raida Jiezno valsčiaus sudėtyje kol kas yra neliesta ir nenagrinėta, reikalauja gilesnės analizės.

Pateikiamas  muziejaus dokumentas  leidžia manyti, kad tarpukariu Birštono bažnytkaimis (sanatorijas valdė Lietuvos valstybė per „Raudonąjį Kryžių“-V.K) Jiezno valdžios buvo paliktas likimo valiai.

Į  Alytaus apskrities pradinės mokyklos inspektorių 1923 m spalio 6 d.  kreipėsi 1918 m. įsikūrusios  Birštono pradžios mokyklos vedėjas V.Bartlingas: „Pranešu, kad kas privaloma valsčių valdyboms – Jiezno Valsčiaus Valdybos tuo tikslu Birštono mokykla nieko nesirūpinama“ (LCVA, f.1567, ap.3, b.513, l.143). Mokyklos vedėjas  teigė, kad nors Jiezno valsčiaus valdybos sąmatoje yra išskirta pinigų ir mokyklos buto nuomai, ir suolų remontui, ir iškabai, bet tas neatlikta. „Paklausus, kada tai bus atlikta – atsakyta, kad kai bus suolai atremontuoti ir iškaba padaryta, tai išlaidos bus man sugrąžintos. Aiškiau kalbant, Jiezno valsčiaus Valdyba palieka man pasirūpinti darbininkais, etc., padaryt viską savo lėšomis, pristatyti jiems sąskaitą, tada jie, ponuliai, sulig sąskaitos, man grąžins išlaidas“ (Ten pat). Mokytojas pergyveno, kad gali netekti savo lėšų dėl valdybos pareigūnų darbo aplaidumo: „Be to sąmatoje  dar yra numatyta 150 litų malkų sukapojimui.Tas irgi neišmokėta, nes nebuvo kam mokėti, nes pernykščios malkos dar ir šiandien girioj stovi. Atsilankius kartą pas  Birštono girininką, tas prašė: „Susimildami, pasirūpinkit, kad išvežtų greičiau malkas“ (Ten pat). Mokyklos vedėją piktino tai, kad  kreidai ir šluotoms išskirta tik 10lt.: „Apie kitus reikalus, pvz., indus virintam vandeniui, Jiezno Valsčiaus valdyba nė nesapnuoja ir, kaip sakiau, nieko tuo tikslu nesirūpinama“.

Žaviesi  mokytojo V. Bartlingo principingumu. Jam, kovojančiam už mokyklą, už jaunąją Lietuvos kartą, Jiezno valsčiaus valdyba trukdė  nuvykti į apskrities centrą Alytų: „Nieko nepasiliko, kaip pasisamdyti arklius ir atvažiuoti. Tai ir padaryta, sąskaitą kartu pristatau ir nuolankiai prašau pasirūpinti išlaidas iš atitinkamų įstaigų išsireikalauti“ (Ten pat, p. 144).

Dokumentas parodo, kad ir tarpukariu, ir dabar biurokratinis vilkinimo, pačios valdžios susireikšminimo drakonas toks gajus, kad prieš jį nuolat reikia kovoti. Turime kiekvieną dieną suprasti, kad valdžia turi tarnauti ir nuolatos atsiskaityti mums piliečiams. Istorija moko – nenuolaidžiaukime valdininkams.

Istorikas, Birštono muziejaus vyr. fondų saugotojas Vytautas Kuzmickas

Taip pat skaitykite

Parašyti komentarą

Jūsų el. pašto adresas nebus viešai rodomas. * Būtini įvesti laukeliai pažymėti