IN MEMORIAM ONUTĖ BARTUSEVIČIŪTĖ-ŽUKAUSKIENĖ (1934-2019)

ONUTĖ BARTUSEVIČIŪTĖ

Graudu, kai mus palieka dešimtmečiais užsigrūdinę ąžuolai ir liepos. Dar prieš mėnesį Panemunio kaime, istorinėje Bartoševičių-Bartusevičių valdoje, bendravau su jau sunkiai sergančia Onute, mačiau, kaip ją rūpestingai globojo šeima. Apie Onutės ligą tada nerašiau, nes tikėjau, kad ji pasveiks. Ir šiandieną atėjo liūdna žinia: Onutės nebeturime, ji jau neišeis į Rojaus pievą, neparodys buvusio partizanų bunkerio vietos.

Onutė man, kaip istorikui, simbolizuoja garbingą bajorų Bartoševičių giminę, ąžuolų ir liepų giminę, kelis šimtmečius gynusią Lietuvos laisvę. Tai – aktyvūs 1794, 1831, 1863 m. sukilimų dalyviai, politiniai tremtiniai. Apie juos daug esu rašęs. Juos žino visa Europa, bet mes nesugebame jų įvertinti bent kukliu gatvės pavadinimu. Onutės prosenelis Adomas Bartoševičius – vienas iš Birštono kurorto kūrėjų. Jo finansinės paramos dėka buvo pastatytos pirmosios sanatorijos, kurhauzas, pradėtas sodinti parkas. Adomo sūnūs Adomas Dominykas ir Vaclovas – pirmieji 1863–1864 m. sukilėliai-emigrantai, išsaugoję Paryžiuje Lietuvos sukilėlių pinigus. Vienas – garsus knygų leidėjas Galicijoje, kitas – žinomas karo chirurgas Prancūzijoje. Onutės tėvai – darbštūs tarpukario ūkininkai. Jos brolis Adomas-Narsuolis – krašto partizanas, kritęs kovoje už Lietuvos laisvę.

Seserys  mokslinėje regioninėje istorikų konferencijoje Birštono kurhauze

Pati Onutė kartu su sese Zita net būdamos nepilnametės buvo ištremtos į Sibirą, kur patyrė sunkius likimo išbandymus. Velionės genuose buvo visos giminės energija, darbštumas, bajoriškos garbės pajautimas, prisirišimas prie savo žemės. Velionė kartu su sese Zita aktyviai dalyvavo Birštono muziejaus renginiuose, konferencijose, tremtinių organizacijos veikloje. Ne vieną kartą buvau jos namuose, buvau sužavėtas jos energijos, širdies šilumos, inteligencijos, atsakomybės už bajoriškos giminės garbę.

Velionė pašarvota Prienų laidotuvių namuose, J. Zdebskio g.6, šalia bažnyčios. Bus laidojama ketvirtadienį, rugsėjo 26 d., Prienų kapinėse.

Velionė, kaip ir visa jos giminė, nusipelnė didelės mūsų pagarbos.

Vytautas Kuzmickas, istorikas

Taip pat skaitykite

Parašyti komentarą

Jūsų el. pašto adresas nebus viešai rodomas. * Būtini įvesti laukeliai pažymėti