Filmo „Animus Animalis“ režisierė Aistė Žegulytė kviečia pakalbėti apie žmones, žvėris ir daiktus

Gelbėkit vaikus

Kovo 28, ketvirtadienis – 19:00-20:10 BIRŠTONAS – dalyvauja režisierė Aistė Žegulytė

ANIMUS_ANIMALIS_01

Šių metų Vilniaus tarptautinio kino festivalio „Kino pavasaris“ Europos debiutų konkursinėje programoje pristatytas režisierės Aistės Žegulytės filmas „Animus Animalis (istorija apie žmones, žvėris ir daiktus)“. Pasaulinė premjera rudenį įvyko Tarptautiniame dokumentinių ir animacinių filmų renginyje „DOK Leipzig“, o balandžio pabaigoje juosta iškeliauja už Atlanto – į prestižinį dokumentinių filmų festivalį “HotDocs” Kanadoje. Beje, tą pačią dieną kaip ir Vilniuje juostą pamatė „CPH:DOX“ žiūrovai Kopenhagoje. Tuo tarpu režisierei Aistei Žegulytei rūpi ir Lietuvos žiūrovų nuomonė – ji kviečia susitikti seansuose Lietuvos miestuose kovo pabaigoje: 28 d. Birštone, 29 d. Druskininkuose, 30 d. Panevėžyje, 31 d. Šiauliuose.

LT-Animus-Animalis-B1

Dokumentiniame filme riba tarp tikrovės ir dirbtinumo beveik nepastebima. Miške medžiojami ne tik žvėrys, bet ir plastikiniai manekenai, o iškamšos rungiasi dėl geriausios pozos bei gyviausio žvilgsnio. Režisierę domina bandymas sustabdyti laiką ir sugrąžinti žvėries gyvybę, atsiremiantis į šiuolaikinį žmogaus bei gamtos santykį. Paraleliai apmąstoma gyvybės imitacija, jos sudaiktinimas, suvokimas ir interpretacijos. Tai – viena pagrindinių ir mano pačios baimių; klausimai, neduodantys ramybės, todėl apie tai bandau kalbėti: kas yra laiko praradimas, kaip susitaikyti su tuo, priimti?“ – sako A. Žegulytė: „Manau, galime paveikti savo sąmonę ir suvokimą metafiziniame lygmenyje. Bet fizinio laiko praradimo jausmo nepakeisi, o bandymas tai suvokti, su tuo taikytis ir yra drama, žmogaus tragedija. Pats kinas, fotografija, sustabdo, perkuria, atkuria laiką, tai mane žavi.“

ANIMUS_ANIMALIS_02

Kino kritikė Rasa Paukštytė pastebi: „Dalyvavimas ir distancija, paradoksas ir ironija, grožis ir šleikštulys yra pagrindiniai režisierės metodai ir strategijos, o jos įrankiai gana įprastiniai, modernistiniame kine išbandyti ir universalūs – ilgi kadrai, stebėjimas, asociacijos, potekstės etc. Vertingi, kai naudojami talentingos, kantrios, puikiai žinančios, ko nori iš vaizdo, režisierės. (…) A. Žegulytės filmas vaizdais svarsto, o ne moralizuoja, bet tai nereiškia, kad režisierė nutyli filmuojamų žmonių etines nuostatas. (…) plėtoja pasakojimą, kuriame klausimai apie etiką palaipsniui išnyksta užleisdami vietą klausimams – kaip pamatyti mirtį? Kaip sulaikyti gyvenimą? Kaip atkurti buvimą? Natūralūs svarstymai šioje archaiškoje sakmėje, lyg kokioje faustiškoje teritorijoje, įstrigus tarp brutalaus hiperrealizmo ir būties klausimų.“ Kritikės kolega Gediminas Kukta pavadino filmą religine misterija.

 

ANIMUS_ANIMALIS_03

„Animus Animalis (istorija apie žmones, žvėris ir daiktus)“ – pirmasis VšĮ „Meno avilys“ prodiusuotas darbas. Kviečiame į „Kino pavasario“ seansus Lietuvos miestuose.

 

 

Taip pat skaitykite

Parašyti komentarą

Jūsų el. pašto adresas nebus viešai rodomas. * Būtini įvesti laukeliai pažymėti