Danieliaus Aldakausko meninių darbų paroda – sujungusi visas mintis ir idėjas

IMG_7846

Vilija Čiapaitė

Prienų kultūros ir laisvalaikio centre debiutinė Danieliaus Aldakausko paroda „Jungtys” pakvietė pasmalsauti jauno ir perspektyvaus būsimo menininko darbuose.

Jau anksčiau Danielius buvo daugeliui žinomas kaip dizaineris, kurio rūbų kolekcijos skynė laurus ne viename Lietuvoje organizuotame festivalyje ar konkurse. Jo darbai pelnė komisijų ir žiūrovų palankumą Marijampolėje, Kaune, Birštone ir kitur. Ne paslaptis, Danielius save išbandęs ir drožyboje, odos darbuose, keramikoje, floristikoje ir dar, oi, dar daug kur. Jį gali pastebėti įvariuose renginiuose, savanoriaujantį įvairių akcijų metu. Visur su šypsena, užkrečiamu juoku. Gal tai ir veda jį į ten, kur neatrasta, kur aptinka tik jam būdingus atradimus.

IMG_7936

Dar besimokant „Revuonos“ pagrindinėje mokykloje jam be galo daug profesionalios informacijos suteikė mokytojos Vilma Glaveckienė, Rasa Uleckienė, Aušra Deltuvienė. Kiekvienas darbas, kiekviena idėja buvo kaskart vainikuoti pagyromis. O ar tai išlepino Danielių? Ne, tai vertė jį tobulėti, ieškoti savyje to, kas būdinga būtent tik jam.

IMG_8119

Pirmoji, bet tikrai ne paskutinė!

Šį kartą noriu pasidžiaugti jo paroda „Jungtys“. Kodėl jungtys? Danielius, galbūt, tiksliau tai įvardintų per savo prizmę, tačiau, mano nuomone, šį kartą jungtys, susieję tapybą ant drobės ir keramiką, vaizdžiai išeksponuotą ant smėlio ir apšviestą lemputėmis bei šviestuvais, sudarė įspūdį, jog visa tai gimė iš žemės! Žemė dosni molio, smėlio ir kitokių klodų, kuriuos vaikinas puikiai įsisąmonino ir pavertė tuo, kas yra. Sendintos vazos traukte traukė paliesti, jų neįprastas dizainas pavergs ne vieno širdį, o įvairūs indai savo neįprastumu ir glazūros atspalvių perėjimu ir suderinamumu vertė atidžiau pažvelgti ir net pamąstyti, kur namuose jie atrastų jaukią vietelę, kad džiugintų patį tave ar atėjusius pasisvečiuoti draugus!

Molis, sujungtas su tapyba, žmogaus vidinis pasaulis su išoriniu, draugystė su prieraišumu, pagalba su minčių realizavimu – taip suvokiau Danieliaus jungtis.

Kelias, vedantis iki to, kas yra dabar

Nuo pat vaikystės Danielių supo meniškos sielos žmonės: močiutė, mama. Jos labiau linkę prie siuvinėjimo, mezgimo, nėrimo, netgi margučių marginimo. Tai buvo puiki dirva jaunam menininkui, kurio genuose virte virė idėjos. „Revuonos“ pagrindinėje mokykloje mokytojos, pastebėjusios vaikinuko polinkį į meną, tyliai skatino, o kartais net ir „pabardavo“. Tačiau tai buvo naudingi ir tolyn vedantys patarimai. Kai tik atrasdavo idėją, kaipmat stengėsi ją realizuoti. Tačiau per didžiumą Danielius jau pradeda atrasti, kur ir ko nori.

Dabartinis „Žiburio“ gimnazijos gimnazistas kartais nutolsta nuo realybės, tačiau pakniopstomis skuba sumažinti atotrūkį. Juk gyvenime reikia pasiimti visa, kas duodama! Taigi, trejų metų ataskaita, kurią pateikė Danielius, daugeliui kelia susižavėjimą!

IMG_8078

Pačios pačiausios ir kantriausios vertintojos

Danielius, kaip sakoma, per savo idėjas ir darbus vis atideda daug naminių darbų šalin. Tačiau pirmosios jo darbo rezultatus pamato mama ir sesė. Jos kartais duoda patarimų, nes, kaip sakoma, iš šalies geriau matomi trūkumai, o kartais net naujos idėjos. Kiekvienu jo pasiekimu jos džiaugiasi, bet kartu tenka ir „duoti garo“. Juk negalima įgriūti į savo vizijas ir jomis gyventi, reikia ir padirbėti namuose. Danieliui namų ruoša ne prie širdies, tad net sesė jį erzindama pavadina „netvarkos nykštuku“. Tačiau, pamačiusios išeksponuotus darbus, viską atleidžia.

IMG_7866

O Danieliaus parodos atidarymo metu gitaros stygas virpino ir dainavo muzikos virtuozė Gabija, glaudžiai sujungusi visa, kas susiję su meno vizijomis.

Taip pat skaitykite