Kada retkarčiais pamatai pilkas reklamines ryšių akcijas, nevykusiai kopijuojant prezidentūros durų varstymus, ar nykiai surežisuotus tuštybės pilnus tekstus, supyksti ir būni priverstas atsisukti į tarpukarį. Tada tikrai Birštonui buvo sunku. Pirmieji valstybės asmenys, didžiausia dalis ministrų ir intelektualų, važiavo į Palangą ir tik išimtiniais atvejais atvykdavo į Birštoną. Tik Juozas Tumas-Vaižgantas visąlaik išliko didysis Birštono Mylėtojas.
Šią problemą nusakė ir 1935 m. gegužės 10 d. kurorto direktoriaus laiškas iš Vengrijos kurorto Balatonfuredo, kur B. Matulionis išvyko pasisemti darbo patirties. Jis rašė į Birštoną kolegoms: „ Man rašo, kad reporteriai jau laukia, ar jų nepakvies į kurorto atidarymą (atidarymas gegužės 15 d. –V. K.). Šiais metais redakcijos neturės būti šykščios, nes gavo skelbimų. Man praneša, kad sutinka įdėti platesnių žinių apie Birštoną. Ar negerai būtų atidarant kurortą, sekmadienį pasamdyti autobusą, pakviesti laikraščių reporterius ir kitus mūsų talkininkus ir rėmėjus, nusivežti į Birštoną parodyti kurortą, papietauti kartu, duoti jiems informacijų, na,o jie parašys. Ši reklama mums apsimokėtų. Be reporterių reikėtų pakviesti ir tokius kurorto rėmėjus kaip profesorių Janulaitį, profesorių Tamošaitį. Profesorius Janulaitis savo pažadą jau išpildė ir į L. Aidą įdėjo visą straipsnį. Man pasižadėjo pernai ir prof. Tamošaitis. Dabar ir jam priminsiu laišku, kad paragintų lietuvišką visuomenę ir valdžios asmenis nepamiršti Birštono, kaip kurorto. Manau, kad parašys. Jei sugalvotumėt kviesti į atidarymą korespondentus, tai prašyčiau ta proga pakviesti F. Karaziją (Bugos-16)“ (LCVA, f. 1734, ap.1, b.410, p.290).
1936 m. kurorto direktorius bandė aktyviai reklamuoti kurortą per Valstybės radiofoną.
Birštono kurorto reklamos tekstai Lietuvos radiofonui 1936 m.
Reklamos tekstai, perskaityti radiofone, apima laikotarpį nuo birželio 25 d. iki liepos 13 d. Tais metais dėl gan šaltoko oro į Birštoną susirinko mažai poilsiautojų ir pacientų. Kurortas už paprastą skelbimą turėjo mokėti radiofonui 8 lt., už komercinį – 10 lt., už pateiktą dialogo forma – 12 lt., už surežisuotą – pagal atskirą susitarimą. Buvo taikomos nuolaidos: už pusvalandį reklamos – 20%, už 40 min. – 25%, už 2,5 valandos – 50%.
Trisdešimt viename bylos puslapyje – 53 skelbimai. Jie buvo įvairios tekstinės apimties ir buvo skaitomi po Eltos žinių, ryte nuo 9 val., per pietus apie 14 val., o vakare, po klausytojų pašto – 21.15 val. Dauguma jų monotoniški, kur giriamas Birštono kurorto išskirtinumas, gamtos grožis, mineralinių vandens šaltinių poveikis, pramogos ir t. t. Daug tekstų yra labai schematiški, nuolat bepasikartojantys savo teiginiais. Bet būta ir tam laikmečiui gan modernių skelbimų:
„- Juozai, kur bėgi?
– Važiuoju į Romą.
– Kur?
– Taip, į Romą. Matai, aną dieną sutikau vieną seną, labai seną draugą. Kur tau žinai, dar vienas kitą vaikščiot mokėm. Paskui kartu dirbom: jis dirbo, aš pinigus ėmiau – labai malonu buvo. Tikrai, geri draugai, žinai. Kiekvienu kąsniu dalijomės: jis savo kando, o aš jo – gerai sugyvenome. Tai žinai, jis papasakojo savo vargus ir iš jų pamokymas toks, jog visi keliai į Romą veda. Tai kam man dar klaidžioti? Gavau atostogų ir važiuoju į savo Romą.
– Na, tai tas tavo draugas, matyt, tikrai yra labai senas ir gan pasenęs, jei taip mano. Dabar visi keliai jau į Adis – Abebą veda. O pati Roma pirmoji susirado sau kelią į ją (turima omenyje tuo metu prasidėjusi Musolinio Italijos agresija prieš Etiopiją – V. K.) Tai kam tau važiuoti į Romą, jeigu jai pačiai pas tave nepatinka.
– O, ne! Aš ne apie šitą Romą kalbu. Mano Roma yra tik metafora. Bet geriau paklausyk, ką jis man pasakė. Nuo to laiko, kai mudu persiskyrėm, jis, biesas, susitaupo nemažai pinigų. Tai žinai, nuvažiuodavo ir šen, ir ten, per atostogas gyvendavo visuose kurortuose, pabuvojo ir užsieniuose, iš ten kontrabanda importavo visokių ligų, ir teko jam, vargšui, susirūpinti tuo, kur jas Lietuvoje išgydyti.
– Ir žinai, ką? Jis išsigydė ir surado atostogoms puikiausią vietą. Pasirodo, čia pat, po nosim, yra kurortas, kurio gamta yra svajinga, gydomi vandenys yra vieni geriausių Europoje, o jis kaži kur švaistė be manęs sveikatą ir pinigus. Ir čia viskas pusdykiai. Žmogus vos plikės neišsirovė iš apmaudo. Ir aš dabar įsitikinau, kad tai tiesa. Brolyti, sakau tau, jei ieškai sveikatos, gamtos grožio, romantikos, malonumų, pramogų, gero valgio ir pigumo, važiuok, žinai kur? Į Birštono kurortą!
– Atsimink, kad visi atostogaujančio lietuvio keliai veda į Romą, argu, į Birštoną“ (LCVA, f.1734, ap.1, b.340, l.28).
Tačiau tenka tik apgailestauti, kad esminės įtakos besigydančiųjų ir poilsiaujančių skaičiui Birštone ši reklama nepadarė. Viską lėmė pati Birštono paslaugų kokybė. 1937 m. reklama apie Birštoną pradėjo užkariauti beveik visus Lietuvos periodinius leidinius.
Istorikas Vytautas Kuzmickas
Istoriko Vytauto Kuzmicko ir kolekcininko Almanto Miliausko bendras projektas „Veidai ir įvykiai, praeitis ir dabartis“. Siekiame nuotraukų, istorinių dokumentų paieška, jų moksline analize sugrąžinti iš praeities regiono garbias istorines asmenybes, nutylėtus istorinius įvykius, puoselėdami istorinę sąmonę ir ugdydami kritišką požiūrį į dabarties reiškinius.
