•  

     

     

     

     

Birštonas – Lietuvos diplomatijos istorijoje

Sugrįžtant į praeitį

1919-1926  m. laikotarpyje Lietuvos santykiai su latviais buvo labai įtempti, abiejų valstybių ginkluotose kovose būta net aukų. Lietuvai teko atsikovoti Palangą ir Mažeikius, o Alūkstą ir Papę atiduoti latviams. Aptarti santykių normalizavimą 1927 m. rugpjūčio 17 dieną į laikinąją sostinę atvyko  Latvijos  užsienio reikalų ministro F. Cielenčo vadovaujama delegacija. 1927 m. rugpjūčio 19 d. „Lietuvos žinios“ pabrėžė, kad, siekdami  pabėgti nuo triukšmo, abiejų valstybių diplomatai „tarėsi ne Kaune, o išvažiavo su palydovais į Birštoną, ten  praleido visą dieną ir aptarė numatytus klausimus“ (Birštono pasitarimai; „Lietuvos žinios“; 1927 m. rugpjūčio 19 d.). Susitikimo vietą dar turime tyrinėti, bet įtikimiausia, kad tai įvyko kurhauze. Čia diplomatams buvo paduoti priešpiečiai. Pietus jie pagal protokolą valgė tik grįžę į Kauną 20 val. Latvijos ambasadoje. 23 val. latvių delegacija traukiniu išvyko Rygą .

Birštono susitikimas davė pradžią abiejų valstybių posūkiui į draugiškumą. 1927 m. rugpjūčio 20 d. „Lietuva“ rašė: „Bręstančiam lietuvių latvių susiartinimui Birštonas suvaidins Thoiry vaidmenį“ (viešbutis prie Ženevos, kur 1925 m. diplomatinius santykius normalizavo prancūzų ir vokiečių užsienio reikalų ministrai Brianas ir Strezemanas –V. K.). Lietuvos oficiozas džiaugėsi ir vylėsi, kad, galbūt, to meto didžiausių priešų lenkų spaudoje „pasirodys  sensacingi pranešimai apie slaptus Birštono protokolus“.

Vytautas Kuzmickas, istorikas, Birštono muziejaus vyr. fondų saugotojas

Taip pat skaitykite

Parašyti komentarą

Jūsų el. pašto adresas nebus viešai rodomas. * Būtini įvesti laukeliai pažymėti