Atostogų trukmė priklauso nuo charakterio

Gelbėkit vaikus

Pranešimas žiniasklaidai

Į klausimą, kodėl mums norisi atostogauti, bet kuris žmogus atsakys – tam, kad galėtų pailsėti. Tačiau psichologė Inga Dovidaitienė sako, kad reiktų žvelgti kiek giliau. „Atostogos mums iš esmės reikalingos tam, kad kuriam laikui galėtume pakeisti savo įprasto gyvenimo būdą bei aplinką. Paprastai mūsų gyvenimas susideda iš rutinos: darbai, namai, šeima, nuolatinis stresas, įtemptas gyvenimo tempas, finansiniai klausimai ir kiti gyvenimo sunkumai, kurie trukdo mėgautis ramesniu gyvenimu, – aiškina psichologė. – Atostogų metu mes stengiamės atsiriboti nuo kasdieninių rūpesčių, emocinės įtampos ir daryti tai, kas patinka. Atostogos leidžia atitolti nuo savo pareigų ir darbinės atmosferos, laikinai pamiršti tai ką REIKIA ar PRIVALOME padaryti ir mėgautis veikla, kuri mums teikia džiaugsmą, pasitenkinimą ir malonumą.“

Kita psichologė Lina Gervinskaitė teigia, kad atostogos yra būtinos visiems, nes ilgai neatostogaujant prastėja tiek darbo, tiek gyvenimo kokybė. Psichologė perspėja, kad į pervargimo, išsekimo ir rizikos grupę patenka įvairiausių specialybių žmonės: „Tai ir asmenys dirbantys įtemptą protinį darbą, dažnai susiduriantys su stresinėmis situacijomis, priimantys svarbius ir atsakingus sprendimus, ir tie, kurių darbas reikalauja itin didelio tempo ir kuriuose reikia nuolat bendrauti su daug žmonių, taip pat dirbantys darbus, kuriuose nėra konkretaus, greito grįžtamojo ryšio, tai yra kai kurie klientų aptarnavimo darbai, medikai, slaugės, mokytojai, socialiniai darbuotojai. Pervargti rizikuoja ir tie žmonės, kurių darbo valandos nefiksuojamos, pavyzdžiui, turintys savo verslą, kartais dirbantys 7 dienas per savaitę ir panašiai.“ Svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad nuo išsekimo dažnai kenčia tiek jauni, žmonės, siekiantys greitos ir sėkmingos karjeros, tiek vyresni, daug dirbantys asmenys, kurių organizmai jau nepajėgia susidoroti su dideliu krūviu.

Visgi artėjant vasarai, dauguma mūsų pajunta išaugusį norą pailsėti, daugiau laiko praleisti gamtoje, pakeliauti, mėgautis saule, šiluma bei mus supančia aplinka – suveikia mūsų biologinis laikrodis. „Paprastai artėjančios atostogos gerina nuotaiką ir didina darbingumą. Prieš atostogas žmonės linkę pabaigti visus svarbius darbus, kad galėtų visiškai atsipalaiduoti“, – sako I. Dovidaitienė. Norint per atostogas atsipalaiduoti, svarbu pasirinkti tinkamą atostogų laiką bei jas iš anksto suplanuoti. Psichologė sako, kad pamiršti darbinius ir buities rūpesčius ypač padeda poilsinės ar pažintinės kelionės į kitas šalis. „Nauja aplinka, kultūra, vaizdai, klimatas veikia mūsų fizinę ir emocinę būklę. Suveikia dėmesio perkėlimo mechanizmas ir visi darbiniai rūpesčiai pereina į antrą planą“, – tikina I. Dovidaitienė.

Kaipgi užsitikrinti kokybiškas atostogas, vykstant poilsiauti į užsienį? Žinoma, atostogų kokybė labiausiai priklauso nuo susigalvotos veiklos, oro, aplinkos ir supančių žmonių, tačiau kai kuo galima pasirūpinti iš anksto. Jei jau apsisprendėte vasaros atostogas praleisti kitoje šalyje, pravartu kelionę užsisakyti iš anksto. „Poilsiautojai šiemet buvo labai aktyvūs ir išsiilgę atostogų – iki balandžio mėnesio per išankstinius pardavimus buvo įsigyta net 40 proc. visų kelionių. Į Turkiją ir Bulgariją parduota net pusė visų suplanuotų kelionių, o į pastaruoju metu labai išpopuliarėjusią Maljorką – net 33 proc., – sako tarptautinio kelionių organizatoriaus „Tez Tour“ atstovė Inga Aukštuolytė. – Žmonės taip elgiasi sąmoningai: visus rūpesčius patiki kelionių agentūrai, o patys, žinodami konkrečią atostogų vietą ir datą, jaučiasi užtikrinti, kad atostogos įvyks. Tai panaikina bet kokią įtampą.“

Optimaliausia atostogų trukmė yra labai individuali – vieniems užtenka ir keletos dienų, o kiti negali atsigauti net po trijų savaičių poilsio. Tai priklauso nuo darbo pobūdžio, žmogaus charakterio savybių bei mūsų mokėjimo ir gebėjimo atsipalaiduoti nuo darbinių rūpesčių. Neretai žmonės tik įpusėjus atostogoms pradeda galvoti apie nenumaldomai artėjančią jų pabaigą, o tai gali apkartinti visą poilsį. „Artėjant atostogų pabaigai kyla nenoras grįžti į darbą. Žmogus jaučiasi atsipalaidavęs nuo darbo rūpesčių, rutinos, atpranta nuo įprasto darbo ritmo. O darbas reikalauja susikaupimo, įtampos. Tam, kad išvengtų nerimo, reikia prieš kelias dienas nusiteikti ir psichologiškai pasiruošti tam, kas yra neišvengiama“, – pataria psichologė. Bet kuriuo atveju, labai svarbu stengtis per atostogas atsipalaiduoti ir paprasčiausiai jomis mėgautis, nes, kaip teigia L. Gervinskaitė, kokybiškos atostogos didina produktyvumą, kūrybiškumą ir iniciatyvumą, kelia entuziazmą. Po atostogų lengviau ieškoti problemų sprendimo būdų, rasti naujus darbų atlikimo būdus, be to, atostogos iš esmės gerina žmogaus emocinę būklę, o gera emocinė būklė yra vienas iš veiksnių, lemiančių žmogaus gyvenimo kokybę.

Taip pat skaitykite

Parašyti komentarą

Jūsų el. pašto adresas nebus viešai rodomas. * Būtini įvesti laukeliai pažymėti