•  

     

     

     

Antano Obcarsko paroda „Pumpuras“ – kažkas modernaus ir šiuolaikiško

IMGP0880

Vilija Čiapaitė

Birštono kurhauzas. Čia atėjęs kaskart gali pamatyti menininkų darbų. Juk ne visi suvokia, jog didžiuosiuose Lietuvos miestuose, kad patektum į parodų galerijas, turi keliauti, o čia, Birštone, pateikiamos gal ir sumažinto formato parodas, tačiau vertas ne tik dėmesio. Juk gali atidarymo metu susitikti su autoriais, pabendrauti.

Šį kartą kurhauzas sulaukė menininko Antano Obcarsko, lietuvių dailininko, tapytojo, pedagogo, parodos „Pumpuras“.

Apie autorių

Antanas Obcarskas gimė Zapyškyje (Kauno r.) mokytojų šeimoje. Po šešerių metų šeima persikėlė gyventi į Garliavą, kur Antanas baigė vidurinės mokyklos aštuonias klases. Toliau mokslus tęsė Kauno St. Žuko taikomosios dailės technikume (dabar Kauno kolegijos J. Vienožinskio menų fakultetas), o vėliau įstojo į LTSR valstybinį dailės institutą Vilniuje (dabar VDA). Po dailės studijų institute buvo paskirtas dirbti dėstytoju Kauno St. Žuko taikomosios dailės technikume.

1982 m. baigė Lietuvos valstybinį dailės institutą (dab. Vilniaus dailės akademija). Nuo 1990 m. – Lietuvos dailininkų sąjungos narys. Nuo 1993 m. – dailininkų grupės „Angis” narys. Nuo 2011 m. Vokietijos menininkų sąjungos „Focus Europa“ narys.

Apie parodą

Šiuolaikinis menas yra daugeliui mįslė, kelianti daug klausimų. Tad, kad jį suprastum, tereikia įjungti savo lakią vaizduotę ir leisti mintims tekėti laisvai, kad jos nuvestų į ten, kur aiškumas ir visi atsakymai. Ne veltui sakoma, jog šiandienos menas išsiskiria tuo, kad trūksta vienodo, organizacinio principo, ideologijos. Tai modernizmo ir kultūrinio dialogo dalis, susijusi su platesnėmis kontekstinėmis sistemomis, tokiomis kaip asmeninės ir kultūrinės tapatybės.

Tai galime pamatyti Antano Obcarsko darbuose, kuriuose gali įžvelgti asmeninius menininko kontekstus, paleistą minties ir spalvų kontekstą. Tai tarsi pumpuras, kuris dar neišsiskleidęs ir pasiruošęs mums pateikti kažką modernaus ir šiuolaikiško, kas suvokiama tik paties autoriaus pasąmonėje. Be abejo, darbuose gali įžvelgti statiškumo ir spalvų sąlyčio išraiškų, kurios kalba savo intelektu, sava kalba.

Jo požiūris kai kam yra neaiškus, galbūt atspindintis šiandieninį pasaulį, todėl gali būti prieštaringas, painus ir atviras. Tačiau yra keletas bendrų temų, kurias galime matyti Antano Obcarsko darbuose: burlaivius, žemiškus ir nežemiškus minties pliūpsnius.

Ir ne vienas didis žmogus yra pasakęs, kad menas išgelbės pasaulį. Žmogus, kuriam menas yra artimas, kuris jį kuria, jau yra kitoks. Jei menininkas vidumi iš tikrųjų nuoširdus, vadinasi, jis kalba su žiūrovu, stebėtoju ir leidžia mintims persikelti į kitą procesą ir įgyja kitą dimensiją.

Taip pat skaitykite

Parašyti komentarą

Jūsų el. pašto adresas nebus viešai rodomas. * Būtini įvesti laukeliai pažymėti