Apie knygą:
Leidykla: Gimtasis žodis
Išleista: 2012
Puslapių sk.: 352
Knygoje pasakojamos rašytojo Džimo ir leidėjo Čarlzo istorijos.
Džimui beveik 40. Jis parašė daugiau nei 10 romanų, tačiau nei vienu iš jų leidėjai nesusidomi. O Džimas labai nori išgarsėti – parašyti bestselerį ir tapti turtingu kaip J. Rouling.
Jis metė darbą, aukodamas savo nepriklausomybę persikrausto pas vėžiu sergančią motiną ir kenčia amžinai iš jo besišaipantį nekenčiamą dėdę, laikinai gyvenenantį motinos namuose. Tačiau nei motinos liga, nei jai atliekamos operacijos netrukdo Džimui bandyti ir bandyti rašyti vėl ir vėl. Kartą apgaule įsigavęs į leidėjams surengtą pobūvį, jis prasitaria apie knygą, kurią neva turi – tikrus prostitutės dienoraščius. Keli leidėjai ja susidomi – vienas net pasiūlo 300 000 svarų avansą. Tačiau knyga turi būti pristatyta jam per savaitę. Bet juk tokios knygos nėra! Džimas, apimtas nevilties, paprašo dviejų pažįstamų seserų – Helenos ir Saros – pagalbos.
Čarlzas Randalas daug metų dirbo leidykloje „Tetragon Press“. Jis atleidžiamas, nes jo leidžiamos knygos nebuvo skirtos masėms, todėl nenešė didelio pelno leidyklai. Čarlzas ir jo buvusi darbuotoja įkuria savo leidyklą ir ruošiasi išleisti gana populiaraus, bet jau mirusio rašytojo Makenos dar niekad nepublikuotą ir kažkada paties autoriaus Čarlzui atiduotą romaną (kuris turėtų sulaukti daug dėmesio). Tačiau buvę Čarlzo darbdaviai taip pat nori gauti tą knygą, tad bando įrodyti, kad ji priklauso leidyklai, o ne Čarlzui. Vieną dieną rankraštis dingsta.
Knygoje atskleidžiami leidybos verslo užkulisiai – leidyklų rūpinimasis vien pelnu, pamirštant tikras, geras knygas ir tokių knygų skaitytoją; atsainus požiūris į tekstų redagavimą, siekiant sutaupyti.
Autorius pats turi leidyklą, tad aprašo savo patirtį. Pasak jo: „Jei neturėčiau leidyklos, gal ir mano „Bestselerio“ likimas būtų toks kaip Džimo knygų.“
Lengvai skaitoma, įdomi knyga. Patiks tiems, kam įdomus vidinis leidybos verslo gyvenimas.
