Birželio 27 d. Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento Prienų agentūros specialistai apsilankė Veiverių sodybose, kurios yra įsikūrusios netoli minimo lietaus vandens surinkimo griovio ir aptiko nemažai pažeidimų, tvarkant nuotekas. Tų sodybų savininkai, net ir turėdami nuotekų surinkimo rezervuarus, įsigudrino juose įrengti vamzdžius, kurie nutiesti link minėto griovio siekiant apsaugoti rezervuarus nuo persipildymo. Pasiekus tam tikrą ribą, nuotekos vamzdžiu teka į lietaus vandens surinkimo griovį, o toliau – link tvenkinio. Aišku, jog dalis nuotekų nusėda griovio dugne, o po liūčių kai kuriose vietose vanduo pakyla kartu su nuotekų dumblu ir užlieja miestelėnų kiemus ir viešąsias erdves. Štai tau ir vaizdelis. Patys teršiam, patys rėkiam, kad kvapelis nekoks.
Pasak Prienų agentūros vedėjo Tomo Barkausko, šešių sodybų savininkai už aplinkos apsaugos reikalavimų nesilaikymą bus nubausti administracine tvarka ir privalės pašalinti iš rezervuarų nutekėjimo įrengimus, tiksliau – vamzdžius.
Birželio 26 d. šio straipsnio autorius buvo susitikęs su Veiverių kovotoja prieš valdžios abejingumą Vilija Janulevičiene ir Veiverių bendruomenių centro pirmininke Daiva Vencloviene.
Moterims uždavęs klausimą, ar dėl kvapų iš lietaus vandens surinkimo griovio jos buvo susitikusios su potencialiais teršėjais, atsakymo taip ir nesulaukiau.
Veiveriuose yra dvi bendruomenės, nemažai aktyvių piliečių, daug metų dirbantis seniūnas, tačiau vis dar nesusikalbama tarpusavyje, o reikalai sprendžiami dažniausiai per spaudą arba peikiant valdžią. Ne valdžia į lietaus vandens surinkimo griovį leidžia nuotekas, o tie kaimynai, kuriems svarbus tik nuosavas kiemas, o kas už jų tvoros – nusispjaut.
Vis tik nesuprantama, kodėl dėl šios problemos anksčiau nebuvo kreiptasi į aplinkos apsaugos specialistus, nors apie nemalonius kvapus kalbama mažiausiai dvejus metus.
Kodėl niekas iki šiol neinventorizavo sodybų, namų ir neišsiaiškino, kur jų savininkai „rezlizuoja“ nuotekas? O juk būdami gamtos vaikais, nuotekas visi gaminame.
Gal prieš imdamiesi kritikuoti pažvelkime į save, susitvarkykime? Gal tada bus mažiau bereikalingų barnių?
Žinoma, negalima leisti ir valdžiai ramiai sėdėti savo kabinetuose, tačiau reikia dažniau kalbėtis ir kartu spręsti iškilusias problemas, o ne laukti, kada jas išspręs atėjęs dėdė.
Jonas Kavaliauskas
Šiandieną atlikusi neįtikėtiną tyrimą 🙂 supratau kokiu tikslu vienas žmogus kiekvieną kartą pasirašo skirtingomis pavardėmis. Noriu atsiprašyti komentaro skaitytojų, kuriuos suklaidinau. Pasirodo aš 06.26 d. kalbėjausi su pačiu p.Vaclovu Sinkevičiumi, o gal žurnalisto pažymėjime yra visos trys pavardės (ar daugiau)? Vadinasi ir mano patarimai yra visiems šiems trims ponams,? Ne – tik vienam.
Report
NUOMONĖ, Atviras ir draugiškas laiškas arba komentaras Jonui Kavaliauskui, o gal Vaciui Stakniui :
Būna taip, kad kartai mes bijome savo poelgių, kalbų stengiamės visais būdai užglaistyti savo klaidas ar pagaliau priklausydami, tarnaudami būdami kokios nors partijos globėjais, negalime tiesiogiai reikšti savo minčių. Būna taip, kad nenorėdami kitų akyse atrodyti išdavikais ar padlaižūnais, siekiame tapti nepastebimais ir tarsi iš šono stebėti įvykius. Tačiau baisiausia mūsų poelgiuose yra tai, kad gebėdami ar turėdami talentą bendrauti su kitais, gebame visą tiesą
apversti ir panaudoti sau palankia linkme. Esame tokie visi. Vieni daugiau, kiti mažiau.
Jau daugiau kaip metai kaip esu Visuomeninio judėjimo ,,Už socialinį teisingumą,, narys ir vadovė (anksčiau iniciatyvinė grupė). Teko daug ko pamatyti, suprasti, išmokti. Tačiau niekada nesiekiau apgaudinėti ar suteikti nereikalingų vilčių. Visko žinoti, mokėti neįmanoma.
Tačiau pakalbėkime apie laišką, ar komentarą, kurį nusprendžiau parašyti Jonui, o gal Vaclovui.
Jau dalis rajono gyventojų stebi Veiverių miestelio įvykius. Labai sumaniai Jonas perteikė informaciją, su kuria, neva, susipažino miestelyje. Tačiau vertėtų daiktus vadinti tikraisiais vardais. Pirma, su jokiu Jonu Kvaliausku susitikusi nebuvau ir nekalbėjau. Jo nepažįstu. Kas jis? Gal ko nežinau? Bendravome su žurnalistu p.Vaciu Stakniu. Antra, kalba eina apie VVG projektą. Klausimas: kaip jis galėjo būti suprojektuotas šalia tokio kanalo? Ar aš turėjau aplankyti gyventojus ir aiškintis? Apie projektą sužinojome tik šių metų sausio mėnesį. Ir tik dabar Aplinkos apaugos darbuotojai sunerimo: ,,… gyventojai kalti ! Tai jie leidžia visą smarvę į kanalą“. Stabtelėkime. Pasikartosiu tiems, kurie nesuprato ar negirdėjo: kur buvo ponai ( tikslias pavardes pateiksiu kai susipažinsiu su projektu), projekto iniciatoriai, vertintojai… kai rengė tokį dokumentą? Kodėl, jie neatvyko į vietą, nematė tokios padėties? Gėda ir p. Daivai Venclovienei. Veiverietė, bendruomenės pirmininkė, projekto sumanytoja, vykdytoja, buvusi gimnazijos vadovė, o nematė kas dedasi prie būsimos pramogoms ir laisvalaikiui skirtos aikštelei numatytos vietos. Ir ar ne tik dabar ši ponia ir dar panašių į ją, siekia išsisukti iš padėties įvairiais būdais? O juk ponia galėjo anksčiau kalbėtis su žmones, draugiškai patarti, įtikinti susitvarkyti tuos, kvapus leidžiančius, vamzdelius?. Deja, daliai gyventojų bus skirtos baudos. Ir dėl to kaltas ne Visuomeninis judėjimas ar p.Vilija Janulevičienė. Kaltas mūsų abejingumas, o gal ir noras turėti naudos.
Visada lengviau patarti, kritikuoti. Labai norisi ką nors gera padaryti žmonėms, tačiau ne visi ir visada tai galime ar gebame. Kiekvienas iš mūsų skirtingai suprantame žodžius ,,meilė“ , ,,draugiškumas“, ,,ištikimybė“, ,,pagarba“ ,,,pareiga“.
Jonui Kavaliaukui ar Vaciui Sakniui viešai leisiu sau patarti: Jūs puikus žurnalistas, sumanus, kruopštus, pareigingas žmogus, tačiau, nors ir turėdamas savo nuomonę, visada sakykite tiesą ir pasirašykite savo vardu (tai ko reikalaujate iš kitų) ir tesėkite pažadus.
Sėkmės Jums !
Report