Vilija Čiapaitė
Literatūrinių vakarų Birštone „Po žvaigždėtu vasaros dangum” tęsinį teko stebėti Kurhauze. Šį kartą buvo vaidybinis supažindinimas su žymiu lenkų poetu, Nobelio premijos laureatu, Europos ir Amerikos iškiliu modernizmo autoriumi Česlovu Milošu.
Atkartodamas Česlovo Milošo gyvenimo peripetijas aktorius Petras Venclovas puikiai perteikė jo likimo vingius. Kaip žinia, poetas, gimė savo senelių, Lietuvos dvarininkų Kunotų, namuose – Šetenių dvare prie Nevėžio, netoli Kėdainių. Iš šio tradicinio bajorų dvaro Č. Milošas išsinešė stiprų prigimtinės Lietuvos kultūros pojūtį – pasaulio, kurio vėliau išryškėjęs sudėtingumas ir priešpriešos tapo viena brandžiausių jo kūrybos ir mąstymo šaltinių. Jo šaknys – Lietuvos žemėje, tad buvo neatskiriamai susipynę skirtingi pradai – lenkiškosios Lietuvos bajorijos kalba. Visa tai nepriekaištingai sugebėjo suvaidinti aktorius Petras Venclovas, kartu įtraukdamas ir kitus jo gyvenimo personažus, kuriuos atliko aktorė Virginija Kochanskytė. Jos profesionalus perteikimas gyvenimiškus epizodus glaudžiai sujungė su solistės Ritos Preikšaitės atliktomis garsių operečių, liaudies dainų ištraukomis, o pianistė Šviesė Čepeliauskaitė viską vaidinimą sujungė fortepijono muzika.
Gyvenimo tarpsnių gausa buvo sujungta, susieta su žmogaus, kuris žinomas, gerbiamas visame pasaulyje. Česlovui Milošui teko pereiti daugybę XX a. vidurio išbandymų, ideologinių pinklių, emigracijos sunkumų, patirti nepritapimą ir vienišumą, kol jo paties sąmonėje išryškėjo paveldėtas tapatybės branduolys.
Visiškai nestebina, kai Č. Milošas vaikystės laikus senelių namuose Šeteniuose vadino „žemės rojumi“, nes jis mylėjo Lietuvą, tačiau gyvenimo, o gal laikotarpio išbandymai, įvairūs politiniai pažeminimai poetą tik stiprino, nes jo gyvenimo kelyje atsirasdavo žmonių, kurie suprato, suvokė ir padėjo nenugrimzti į apatiją…
Tai mačiau, girdėjau ir supratau žvelgdama į charizmatiškus scenos grandus, kurie sumaniai perteikė Česlovo Milošo gyvenimą.
Taigi, Lietuvos kultūros tarybos, Kultūros ministerijos, Birštono bibliotekos ir Birštono savivaldybės dėka teko malonumas dar kartą praskleisti atminimo skraistę, kuri privertė atsigręžti, prisiminti Česlovą Milošą.
