„Kiekvienas vaikas turi teisę mokytis mokykloje, pasižyminčioje kokybės kūrimo kultūra, pagrįsta vidinių ir išorinių vertinimo procesų sąveika“
SYNEVA deklaracija
Jau kelinti metai švietimo veikla mūsų rajono savivaldybėje organizuojama atsižvelgiant į tęstinį tikslą – siekti pozityvios kokybės kultūros kaitos, taikant švietimo paslaugų kokybės gerinimo modelį. Kokybės užtikrinimo modelyje ypač reikšmingas veiklos rezultatų vertinimas ir tobulinimas remiantis gautomis išvadomis. Neseniai Prienuose vykusio pasitarimo metu ir buvo gvildenamos šios temos, su visų mokyklų komandomis susitiko Nacionalinės mokyklų vertinimo agentūros darbuotojos Laima Gudaitė ir Snieguolė Vaičekauskienė. Buvo aptarta, kokias išvadas apie bendrą mūsų rajono ir atskirų mokyklų situaciją galima daryti pagal agentūros turimas išorės vertinimo ir veiklos įsivertinimo ataskaitas, kokios prognozės dėl ikimokyklinio ugdymo įstaigų, meno mokyklų veiklos (įsi)vertinimo. Savo patirtimi dalinosi ir Balbieriškio, Išlaužo, Skriaudžių, Šilavoto pagrindinės mokyklos. Švietimo skyriaus vedėjas Rimvydas Zailskas, pristatydamas rajono švietimo darbuotojų nuveiktus svarius darbus mokyklų veiklos įsivertinimo ir vertinimo srityse, taip pat vylėsi, kad šis pasitarimas bus ir pagalba išorės vertinimo laukiančioms mokykloms, ir apsikeitimas idėjomis, kaip tobulinti teikiamas paslaugas naudojantis veiklos įsivertinimo ir išorės vertinimo duomenimis.
Nacionalinės mokyklų vertinimo agentūros Mokyklų veiklos kokybės įsivertinimo skyriaus vedėja Laima Gudaitė, aptardama mokyklos veiklos įsivertinimą kaip kelią į pažangą, pastebėjo, kad svarbiausias valstybės pažangos veiksnys – atviras, kūrybingas bei atsakingas žmogus. Todėl švietimo įstaigose privalu sukurti kūrybingumui palankią aplinką, kad mokymo galimybių neribotų menki materialiniai ištekliai. Didžiausias iššūkis tebėra informacijos apie pasiektus rezultatus (veiklos vykdymą) naudojimas valdymo sprendimams priimti, t.y. valdymas ir priimami sprendimai turi būti grindžiami įrodymais. Tokius įrodymus renka, o kitaip sakant, savo veiklos įsivertinimą rajono mokyklos vykdo jau nuo 2000 metų. Mokslo metų gale tie duomenys (arba įrodymai) apibendrinami ir parengiamos išvados. Remiantis šiomis išvadomis priimami mokyklų bendruomenių sprendimai ir planuojama tolesnė veikla. Apibendrindama Nacionalinės mokyklų vertinimo agentūros turimą informaciją apie rajono mokyklų įsivertinimo duomenis, viešnia teigiamai įvertino tai, kad net 47 proc. mūsų mokyklų pasirinktų tobulinti veiklų yra orientuotos į mokinius, į jų pažangą ir pasiekimus.
Tačiau kokybės vertinimas būtų nepilnas, jei šalia vidinio veiklos vertinimo nebūtų ir išorinio, atliekamo nepriklausomų išorės vertintojų. Nuo 2007 m. išorinių vertintojų yra įvertintos keturios mūsų rajono mokyklos. Nacionalinės mokyklų vertinimo agentūros Mokyklų veiklos kokybės išorės vertinimo skyriaus vedėjos Snieguolės Vaičekauskienės skaityto pranešimo duomenimis, 2007–2011 m. tarp dešimt stipriausių mūsų rajono mokyklų veiklos sričių buvo įsivertimo procesas, valdymo demokratiškumas, mokyklos kaip organizacijos pažangos siekis, psichologinė ir socialinė pagalba, mokyklos įvaizdis ir viešieji ryšiai, mokymo ir gyvenimo ryšys, mokytojo ir mokinio dialogas, pageidaujamo elgesio skatinimas, planų kokybė ir dermė bei neformalusis švietimas. Valdymo demokratiškumas kaip stiprybė buvo fiksuotas net trijose Prienų rajono mokyklose.
Kokybė geriausiai atsiskleidžia pamokose. Išorinio vertinimo duomenimis, mūsų rajono mokyklų atskirų pamokos komponentų įvertinimai aukštesni nei šalies mokyklų vidurkis –akivaizdu, kad Švietimo skyrius ir mokyklų vadovai yra pasirinkę teisingą veiklos kryptį, skatinančią teigiamus mokyklose vykstančių procesų pokyčius. Lyginant su visos Lietuvos mokyklomis, net 3 proc. daugiau mūsų mokinių „įdomu ir patinka mokytis“. Kad „daugelio mokytojų pamokos yra įdomios“ patvirtino net 88 proc. rajono mokinių (Lietuvos – 81 proc.). Mokiniui svarbūs aiškiai išreikšti mokytojų lūkesčiai. Daugiau nei 4 proc. mūsų mokiniai pralenkia šalies vidurkį patvirtindami, jog „mokytojai tiki, kad kiekvienas iš mūsų gali padaryti pažangą, mokantis jo dalyko“. Mūsų mokytojai stengiasi pastebėti kiekvieną mokinį: net 30 proc. daugiau nei šalies vidurkis prieniškių mokinių sutinka, kad „pamokose mokytojai dažnai skiria skirtingas užduotis gerai besimokantiems ir silpnesniems mokiniams“, 12 proc. daugiau nei Lietuvoje mūsų mokinių nesutinka, kad „namų darbų užduodama tiek daug, kad labai pavargstu ir vos spėju atlikti“, 86 proc. mūsų mokinių aišku, „už ką mokytojai rašo blogą pažymį“ (kai tuo tarpu šalies mokyklų – 81 proc.). Mūsų rajono mokyklose aukščiausio lygio mokymas ir mokymasis vyksta pradinėse klasėse, o žemiausias – 9-10 klasėse, tai daugmaž atitinka šalies tendencijas.
2007–2011 m. rajone vykusių išorinių mokyklų veiklos vertinimų ataskaitose kaip tobulintini veiklos rodikliai buvo įvardinti mokymo nuostatos ir būdai, išmokimo stebėjimas, mokymosi veiklos diferencijavimas bei vertinimas kaip ugdymas. Net trijose mokyklose kaip tobulintini aspektai įvardyti mokymosi veiklos diferencijavimas, išmokimo stebėjimas bei mokymo nuostatos ir būdai. Pasitarimo metu savo patirtį pristatę Balbieriškio, Išlaužo, Skriaudžių, Šilavoto pagrindinių mokyklų vadovai būtent ir diskutavo apie tai, kokį modelį pasirinkti tobulinant minėtus veiklos rodiklius, kokie metodai pasiteisina, į ką atkreipti dėmesį, kur ieškoti pagalbos.
Išorės vertintojų konstatuoti skirtingų pamokos komponentų įvertinimai mūsų rajono mokyklose skiriasi: vieni esame stiprūs vienuose, kiti – kituose dalykuose. Viliamės, kad naujasis rajono savivaldybės Švietimo skyriaus laimėtas projektas „Lyderių laikas 2“ mokyklų komandas paskatins aktyviau dalintis savo patirtimi sprendžiant įvairias su kokybišku mokinių ugdymu susijusias problemas.
Dalia Visockienė,
Išlaužo pagrindinės mokyklos direktoriaus pavaduotoja ugdymui
