Vidmantas Venclovas
Kiekvieno žmogaus gyvenimas – tai atskira istorija ir atskiras kelias margame pasaulyje. Bet neretai dalyvaudami žmoniją sukančiuose procesuose pamirštame apie tą, kuriam dėl įvairių priežasčių su šio pasaulio dinamika ne pakeliui. Pasakysiu atvirai, ir aš, kol nesutikau žmonių, kurie pašventė savo gyvenimą pagalbai tokiems žmonėms, nelabai žinojau, kaip vyksta šis procesas.
Dabar žinau, jog sergantiems arba dėl kitų priežasčių negalintiems atvykti į gydymo įstaigą paslauga gali būti suteikta namuose.
Sužinojau, jog ambulatorinė slauga namuose žmonėms teikiama nemokamai, o teikėjams už jų neįkainojamą darbą atsilygina Ligonių kasos. Pacientui reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją, kuris įvertinęs jo sveikatos būklę išrašo siuntimą ambulatorinėms paslaugoms namuose gauti. Tuomet galima kreiptis į ją teikiančias įstaigas, pacientas visada turi teisę rinktis paslaugos teikėją.
Mūsų krašte pradėjo veikti pirmoji privati asmens sveikatos priežiūros įstaiga, kuri specializuojasi teikti būtent ambulatorines slaugos paslaugas pacientų namuose. Susipažinęs su viešosios įstaigos ,,Ante diem“ įkūrėjais, panorau pristatyti visuomenei šeimą, nutarusią paskirti savo gyvenimą žmonėms, kuriems reikalinga ambulatorinė slauga.
Oksana ir Tadas Lukšos yra įsikūrę Stakliškėse. Licencijuota privati ambulatorinės slaugos namuose komanda savo veiklą pradėjo Stakliškių seniūnijoje, vėliau paslaugos gavėjų atsirado ir UAB ,,Pagalba ligoniui“ bei Birštono savivaldybėje.
Pasak bendrosios praktikos slaugytojos Oksanos Lukšienės, ji – patyrusi slaugyti pacientus jų namuose, daug metų dirbusi projekte „Integrali pagalba į namus Alytaus mieste“ Alytaus poliklinikoje. Jos vyras Tadas Lukša, buvęs karininkas, išėjęs į tarnybinę pensiją, įgijo slaugytojo padėjėjo specialybę, prisidėjo prie žmonos idėjos įkurti verslą ir dabar jie kartu teikia ambulatorinės slaugos paslaugas pacientų namuose.
Tado teigimu, ši paslauga labai aktuali kaimo vietovėse, nes čia žmonėms sudėtingiau gauti pagalbą. „Kai pradėjome teikti paslaugą, supratome, kiek daug kaimo vietovėse vienišų ir su spec. poreikiais žmonių, kurie negali savimi pasirūpinti. Mes lankome ne tik pensinio amžiaus žmones, bet ir jaunus, sergančius cerebriniu paralyžiumi, turinčius Downo sindromą, patyrusius insultą, sergančius Alzheimerio liga. Ligoniams reikia ne tik slaugos, bet ir bendravimo – nuoširdaus žmogaus, galinčio protingai patarti, suteikti informacijos. Protinę negalią turinčius žmones visuomenė atstumia, todėl bendrauti nėra lengva“, – pasakojo T. Lukša.
Deja, ne visi žino, kad tokios paslaugos teikiamos nemokamai. „Todėl mes stengiamės žmonėms patarti, padėti ir, aišku, jais pasirūpinti“, – mintimis dalijosi Oksana. Tiesa, prieš pradedant veiklą reikėjo nuveikti daug paruošiamojo darbo: parengti dokumentaciją licencijai, įsigyti reikiamą įrangą, rasti tinkamas patalpas.
Pasak O. Lukšienės, šis darbas ne iš lengvųjų, bet viską atperka pacientų šypsenos ir nuoširdūs padėkos žodžiai. „Dirbdami tokį darbą suprantame, jog pagalbą žmogui reikia suteikti nedelsiant, todėl įprastos darbo dienos sąvoka neegzistuoja. Skambučio iš paciento gali sulaukti bet kokiu paros metu ir vyksti, nes esi įsipareigojęs padėti, svarbiausia – padaryti nors truputį daugiau, negu gali“, – pasakojo Oksana.
Ji įsitikinusi, jog žmonės turi žinoti apie tokią paslaugą, nes pagalbą gauti nusipelnę visi. O ji su vyru ir kolegomis visada pasiruošę padėti.
