Gulbės herbo kunigaikščių politinį svorį ir įtaką valstybėje, tiek LDK, tiek bendroje valstybėje su Lenkija, lėmė ir palaikymas iš labai įtakingų karvedžių ir politikų Chodkevičių. Jie pagal turimas valdas sudarė šias giminės šakas: Bychovo, Berastavicos ir Supraslio. Jie, kaip ir Holovčinskiai, iš pradžių buvo pravoslavai, vėliau tapo reformatais, o dar vėliau katalikais.
Vienas iš pirmųjų Chodkevičių Aleksandras (mirė 1475 m.) vedė Motiejaus Mikitinyčiaus seserį Vasilisą. Ir tai tapo labai svarbios giminystės ryšių pradžia. Iš Aleksandro Chodkevičiaus buvo mokomasi atsidavimo savai valstybei. Jis, Punios laikytojas (1501–1511), valdovo rūmų maršalka (nuo 1506 metų), daugelio dvarų valdytojas, kartu su kitais Jiezno vardo (1492 m.) krikštatėviais, Vilniaus vyskupu Albertu Taboru, Trakų vaivada Jonu Jurgaičiu Zaberezinskiu, Žemaitijos seniūnu Stanislovu Jonavičiumi Kęsgaila ir kitais pasipriešino didelį politinį svorį LDK įgijusio totoriaus bajoro Mykolo Glinskio bandymams įvykdyti valstybės perversmą. Mykolas Glinskis laikomas Prienų įkūrėju 1502 metais, nors tai įrodančio dokumento niekas nematė. Iš Lietuvos jis buvo išvytas 1508 metais. Tiek Chodkevičių, tiek Holovčinskių provaikaitis LDK didysis etmonas, LDK valstybės veikėjas Jonas Karolis Chodkevičius (1570–1621) Salaspilyje sutriuškino gausesnes Švedijos karaliaus Karolio IX pajėgas, o 1621 metais kartu su Ukrainos kazokais Ukrainoje, Chotyne, jau prieš mirtį sutriuškino žymiai gausesnes turkų pajėgas ir išgelbėjo rytų Europą nuo jų antplūdžio (Genutė Kirkienė. LDK politikos elito galingieji Chodkevičiai XV–XVI amžiuje, V., 2008, p. 92–135); I. Podhorodecki. Hetman Jan Karol Chodkiewicz 1560–1621,Warszawa, 1976, p. 73–97). Nuo 1547–1549 m., kai dar labiau išaugo Chodkevičių politinis svoris LDK, dar labiau sustiprėjo kunigaikščių Holovčinskių valdos ir įtaka Kauno paviete.
Aleksandro ir Vasilisos Chodkevičių anūkas Jeronimas Chodkevičius, Vilniaus pilininkas, Birštono seniūnas, Lietuvos Brastos administratorius, turėjo keturias santuokas, visose turėjo vaikų. Santuokos buvo sudaromos sutuoktinėms mirus. Jo trečiąja žmona tapo Dorota iš Rėjų giminės. Su ja Jeronimas Chodkevičius susilaukė 5 dukterų. Dvi iš jų jis išleido už brolių Holovčinskių: Halską už Jiezno įkūrėjo ir Jiezno kalvinų maldos namų fundatoriaus, Minsko pilininko Sčastno Holovčinskio, o Konstanciją už Balbieriškio valdytojo, žymaus reformatų veikėjo Jaroslavo Holovčinskio (Genutė Kirkienė, p. 144). Chodkevičiai tiek valstybiniuose, tiek turto reikaluose visuomet paremdavo Holovčinskius. Lietuvos Mokslų Akademijos bibliotekos rankraščių skyriuje aptikome dokumentą, kuris tai akivaizdžiai parodo.
Tai ištrauka iš lenkų kalba parašyto Kauno žemės teismo akto, kurį „1617 nuo Dievo gimimo metais balandžio 23 dieną surašė teisėjai Andrius Kaplevskis ir Melchioras Skarulskis, taip pat Kauno žemės teismo raštininkas Kazimieras Kulvinskas. Mūsų nuspręstą nutartį skiriame Jo didybei kunigaikščiui Jaroslavui Rapalovskiui (taip dar buvo vadinami Holovčinskiai – V. K.) iš Holovčino, kad jis būtų supažindintas ir išsaugotų čia surašytų Vilniaus pilininko, Lietuvos Brastos seniūno, šviesiausio pono Jeronimo Chodkevičiaus žinių ir privilegijų registrą. Jį čia pateikiame, kad į Kauno žemės teismo knygas tai būtų įrašyta“. Minimos visos nuo 1507 m. įgytos ir paveldėtos Holovčinskių valdos: Jieznas, Sobuva, Nibriai, Liciškėnai, Sundakai bei Šventininkų vietovės: Purvininkai, Kalviai, Plytnikai, Sevelionys ir t.t. (LMAVB RS,F198—363.1r, 1v).
Toliau Jeronimas Chodkevičius, nuogąstaudamas, kad 1610 metais mirė Minsko pilininkas Sčastnas Holovčinskis, kad dar vėliau mirė jo žmona Halska, kad serga Chodkevičiaus sūnus Jonas Jeronimas (mirė po metų), paveda Jaroslavui Holovčinskiui (Rapalovskiui) būti jo jau mirusios trečiosios žmonos Daratos Rėjaitės turto globėju ir Chodkevičių turto registro saugotoju. Toliau pateikiamos įvairios anksčiau Holovčinskiams ir Chodkevičiams suteiktos privilegijos.
Vilniaus pilininkas, 1617 metais savo žentui tai pavesdamas, jautė mirties dvelkimą. Pavedimo surašymo metais, 1617-ųjų rugpjūčio 20 d., jis ir mirė, 1618 metais mirė jo sūnus Jonas Jeronimas. Jaroslavas Holovčinskis pradėjo vykdyti Kauno žemės teisme įrašytą pavedimą, tačiau susidūrė su neigiama savo ir Jeronimo Chodkevičiaus giminaičių reakcija. Prasidėjo teismai…
Istorikas Vytautas Kuzmickas
