Kolektyvui „Šilas” – 60. Jo credo: „Skambėk, aidėk, daina, skambėk ir džiugink visų širdis!“

IMGP7218Jolanta Kadugytė

Laikas – tai nematomas kalendorius, kuris kasmet tyliai užverčia lapelius, tarsi medžiai, susmeigę bežades šakas į dangų, kai ruduo juos nurenginėja.

Tačiau yra ir metas, kuomet laikas trumpam sustabdomas, kaip ir pavasario nekantri žaluma – kuomet atsisuki ir suvoki, kad metų jau nebėra.
Balandis, kaip tas pavasaris, kai atsisuki ir nužvelgi praeitus metus. Šiais metais jis priminė, jog Prienų kultūros ir laisvalaikio centro choras „Šilas“ jau švenčia 60-metį. Laikas ir metai keitė ir keitė vadovus. Štai, nuo 1955 metų būrys vadovų, kurie skleidė, globojo ir mokė dainos, kuri skamba ir dabar, tai Pranas Ragėnas, Jonas Silvanavičius, Antanas Kojelis, Juozas Uloza, Antanas Puidokas, Steponas Dapševičius, Aldona Armonienė, Dalia Jurkonienė.


1980 metais kolektyvo vadovavimo vairą perėmė Aldona Šyvokienė.

Pamenu, kai viename iš koncertų jos dirigavimas mane tarsi užbūrė ir pajutau save dainuojant kartu su choru. Gal tos stebuklingus mostus darančios rankos ir traukia dainininkus dainuoti ir dalintis daina su aplinkiniais…
Štai jau 28 metus kolektyvui akompanuoja koncertmeisterė Aušra Jaskutelienė. Choras, kaip ir tas vaikas, turėjo išlaukti, kol jam bus suteikiamas vardas. Ir 1994 metais, švenčiant 40 metų kūrybinės veiklos jubiliejų, choras pasivadino vardu „Šilas”. Ir, manau, ne veltui. Gerai įsiklausius į šio choro dainas, dažnai pasijunti toks išvalytas ir saugus, kaip prie tėviškės ošiančiame šile, kuriame gali išgirsti liepų, beržų, uosių, beržų daugiabalsę, o kai kada pritaria ir netoliese į dangų keliančios šakeles pušys ir eglaitės.
Tačiau choras „Šilas” neapsiriboja koncertais savame krašte. Per savo gyvavimo laikotarpį jis nepraleido nė vienos Lietuvos dainų šventės Vilniuje, dalyvavo Kauno, Alytaus, Zarasų, Druskininkų, Varėnos miestų dainų šventėse. Be to, dalyvavo daugelyje konkursų, konkursų – festivalių, kaip Lietuvos liaudies kultūros centro organizuojami suaugusiųjų chorų konkursai, Lietuvos senjorų dainų šventėje „Mes vėl kartu“ Vilniuje, festivalyje – konkurse „Mūsų dainose” Vievyje, sakralinės muzikos festivalyje „Giesmė“ Šakiuose.
Beje, kolektyvas – pastovus Tarptautinio sakralinės muzikos festivalio „Džiūgaukim, Aleliuja” Marijampolėje dalyvis.


Džiugu, kad Prienų vardas minimas koncertuojant ir užsienio šalyse. „Šilo” kolektyvas visų Šiaurės ir Baltijos šalių chorų festivalių, kurie vyko Latvijoje, Švedijoje, Norvegijoje, Estijoje, Suomijoje ir Lietuvoje, dalyvis. Ten lietuviškos dainos persipina su kitų šalių kompozitorių dainomis.
Malonu buvo išgirsti, jog šiais metais kolektyvas taip pat viliasi dalyvauti Šiaurės ir Baltijos šalių chorų festivalyje Latvijoje ir reikia tikėtis, jog svajonė pavirs realybe.
Prieniečiai džiaugiasi, kuomet Valstybinių švenčių proga choras gieda šventinėse mišiose Prienų Kristaus Apsireiškimo bažnyčioje. Šaunu, kad choro repertuare – lietuvių ir užsienio šalių kompozitorių kūriniai, harmonizuotos lietuvių bei kitų tautų liaudies dainos, sakralinės giesmės.
Šiuo metu kolektyve yra 35 muziką ir dainą mėgstantys žmonės. Juos sieja muzika, šilta ir jauki atmosfera. Beje, kolektyvas turi gilias tradicijas, nepamirštami choristų ir kolektyvo jubiliejai.
Pagrindinis choro tikslas – propaguoti, vystyti ir puoselėti chorinės dainos tradicijas, o jo credo – „Skambėk, aidėk, daina, skambėk ir džiugink visų širdis!“

kvitrina.com ir Dainiaus Jurevičiaus nuotraukos

Taip pat skaitykite