Kai kaina neatitinka porcijos dydžio – pasijunti laimingas

Vilija Čiapaitė

Dažnai prisimenu, kai mama gamindavo cepelinus, kepdavo bulvinius blynus, ir netyčia nutįsta seilė. Dabar mes retai kada turime laiko pasigaminti tokių patiekalų, kurie primintų vaikystę, mamą, senelius. Tačiau visiškai netikėtai atradau vietelę, kur šie prisiminimai atgyja.

Taigi vieną popietę nutarėme nukakti pavalgyti skanių cepelinų. Ilgai svarstėme, kur galėtume pasigardžiuodami sušveisti vieną kitą cepeliną, kurie būtų užpilti tikrų tikriausiais spirgučiais, grietine. Pagaliau prisiminėme, jog Prienai – Marijampolė kelyje, visai netoli už Naujosios Ūtos, yra vietelė „Kaimiški valgiai XXXL” (15 km nuo Prienų). Nuvykome varvindami seilę, nes prieš gerą pusmetį ten skanavome patiekalų, o tiksliau, cepelinų. Tuomet nenusivylėme! Užsisakę porciją visiškai nesitikėjome, kad padavėja atnešė du didelius, kaip paršelius, lėkštėn vos betelpančius cepelinus. Paragavus tada labai nustebome, kad jie labai skanūs, tačiau aš vos teįveikiau vieną.

Šį kartą, visiškai pamiršusi porcijų dydį, užsisakiau bulvinių blynų su mėsa. Atnešė tuos blynus, o mano akys vos neiškrito iš akiduobių, atėmė amą, nes didelėje lėkštėje gulėjo du milžiniški blynai. Ir šį kartą vos įveikiau vieną. Skanumėlis nenusakomas! Valgai ir jautiesi it būtum pas motušę, kuri, sužinojusi atvykstant mus, vaikus, prikepdavo blynų, būtent tokio skonio, tik perpus mažesnių. Padavėja davė indą, kad nesuvalgytą blyną parsineščiau saugiai namo. Paprašėme sąskaitos. Čia taip pat nustebome, nes kaina taip pat visiškai neatitiko porcijos dydžio – tikrai maža.

Pilnais pilvais namo važiavome su gera nuotaika. Juk jausmas, jog esi aplankęs savo artimuosius, visada pakelia nuotaiką, tad šį kartą jautėmės taip pat.

O aš sau pažadėjau, jog subursiu draugų būrį ir visi kartu nukaksime paskanauti tų gardžių valgių į užeigą „Kaimiški valgiai XXXL”, nors aš ją pavadinčiau „Svečiuose pas motušę XXXL”, nes valgiai tikrai gardūs.