Mokytojas, Prienų miesto burmistras Julius Greimas gimė 1882 m. rugsėjo 2 d. Šilavote, Vincento Greimo ir Agnės Kliučiūtės šeimoje. Tėvai buvo Šilavoto kaimo ūkininkai. Kaip teigia savo knygoje K. R. Kašponis, tikėtina, kad J. Greimas pradinį išsilavinimą įgijo Veiverių trimetėje bazinėje pavyzdinėje mokykloje 1896–1899 m., kurioje mokiniai buvo rengiami stoti į mokytojų seminariją. Mokykloje buvo populiari liaudies kūryba, mėgstamos lietuvių liaudies dainos. 1899 m. J. Greimas įstojo ir 1902 m. gerais pažymiais baigė Veiverių mokytojų seminariją, kuri Rusijos imperijoje tuomet buvo viena iš pirmaujančių. Išvyko dirbti į Sobkovo pradžios mokyklą, esančią Lenkijoje. Pasikartojo įprasta to meto situacija, kai išsilavinę jaunuoliai Lietuvoje darbo negaudavo. Taip atsitiko ir J. Greimui – teko keletą metų mokytojauti Lenkijos pradinėse mokyklose. 1906 m. grįžo į tėvynę ir pradėjo dirbti Šimonių pradinėje mokykloje. J. Greimas buvo pirmasis lietuvių mokytojas Šimonyse. 1910 m. Veiveriuose įvyko Juliaus Greimo ir Konstantinos Mickevičiūtės jungtuvės.
Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, J. Greimas iš Lietuvos pasitraukė ir mokytojavo Perekopivkos, vėliau Tulos lietuvių pradžios mokyklose (Rusijoje). Čia gimė ir sūnus Algirdas Julius. 1918 m. grįžo su šeima į Lietuvą ir pradėjo dirbti Kunigiškių pradžios mokykloje, vėliau išvyko į Kupiškį, kuriame organizavo moksleivių aušrininkų kuopelę.
Nuo 1931 m. Julius Greimas buvo Marijampolės apskrities I rajono pradžios mokyklų inspektorius. Į šį rajoną įėjo Prienų miesto ir valsčiaus pradinės mokyklos. Julius Greimas daug nuveikė tobulindamas šiose mokyklose mokymo procesą, užklasinį darbą, stiprindamas materialinę bazę, plėsdamas jų tinklą, rūpindamasis neturtingų šeimų vaikais. Pedagogas įgijo didelį autoritetą Prienų mieste ir valsčiuje. Jis buvo gerai žinomas kaip doras, sąžiningas žmogus.
Julius Greimas . Antroje eilėje antras iš kairės. Nuotrauka iš Prienų krašto muziejaus fondų.
1934 m. gruodžio 21 d. buvo išrinktas miesto burmistru, kuriuo buvo iki 1940 m. Burmistro pareigos mieste buvo labai svarbios, jis buvo pagrindinės miesto savivaldos institucijos – tarybos narys ir pirmininkas, jam buvo patikėtas miesto gyvenimo valdymas ir tvarkymas. J. Greimui vykdant burmistro pareigas buvo atlikta daugybė svarbių darbų Prienuose: tvarkomos gatvės ir miesto centras, sutvarkyta aikštė, kurioje vykdavo turgūs, jis rūpinosi Prienų žmonių gerove, švietimu ir kultūra. Projektams įgyvendinti burmistras sugebėjo suburti ir įtraukti miesto specialistus bei inteligentiją. Didelį dėmesį jis kreipė naujo tilto per Nemuną statyboms ir privažiavimo klausimams. Padaugėjo akmenimis grįstų gatvių. Archyvuose yra išlikusių jo pasirašytų savivaldybės dokumentų, susijusių su paprasčiausiais, bet būtinais dalykais – švara ir tvarka, judėjimu miesto gatvėmis.
Prienuose vasaromis, atostogų bei švenčių metu gyveno ir jo sūnus – Kauno Vytauto Didžiojo universiteto, vėliau Grenoblio universiteto Prancūzijoje studentas, Algirdas Julius Greimas. Pasaulinio garso mokslininkas, semiotikos mokslo kūrėjas, lietuvių mitologijos tyrinėtojas, Paryžiaus semiotikos mokyklos steigėjas, kalbininkas.
Burmistras Julius Greimas buvo Lietuvių tautininkų Prienų apylinkės pirmininkas, už nuopelnus apdovanotas Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio IV laipsnio ordinu, 1929 m. Trijų Liepsnų ordinu (II laipsnio, 1937 m.), Šiaulių žvaigždės ordinu (1938 m.), sidabro medaliu „Už ryžtingumą“ (1915 m.).
1941 m. birželio 14 d. sovietų valdžia suėmė Julių ir Konstanciją Greimus, atskyrė juos, uždarė gyvuliniuose vagonuose ir išvežė į Sibiro lagerius. Julius Greimas kartu su kitais trijų Baltijos šalių tremtiniais pateko į Kraslagą. Jis priklausė pataisos darbų lagerių valdybai GulaG’ui, kuri buvo įkurta 1930 m. balandžio 25 dieną. J. Greimas mirė Rešotuose (Krasnojarsko kraštas) 1942 m. sausio 23 dieną. Kai vėliau specialusis NKVD tribunolas peržiūrėjo jo bylą, visi kaltinimai Juliui Greimui buvo panaikinti.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu už nuopelnus Prienams ir pasaulio mokslui 2010 m. tiltas per Nemuną pavadintas Greimų vardu. Taip miesto savivaldybės, o ypač profesoriaus Karolio Rimtauto Kašponio iniciatyva, tiltas virto paminklu, įamžinančiu burmistro Juliaus Greimo ir jo sūnaus atminimą. Prienų tiltas tapo vienu iš nedaugelio Lietuvoje, kuriam suteiktas įžymių visuomenės veikėjų vardas. Tais pačiais metais, liepos 3 d., namo, kuriame gyveno Prienų burmistras, sieną papuošė atminimo lenta.
Rūta Levinskienė
Prienų krašto muziejaus kultūrinių veiklų koordinatorė ir organizatorė
