Šį trečiadienį, rugpjūčio 12 d.,10.30 val. į Prienus apžiūrėti savo giminės kapų atvyksta garbingųjų bajorų Geištarų ir Šiukštų ainiai: Ewa Giejsztor, Zofija Karpinska ir Stanislaw Karpinski. Praėjusiais metais straipsnio autoriui dirbant Birštone svečiai lankėsi ten (autoriaus nuotrauka), užsimezgė glaudūs kontaktai, keitimasis istorine informacija. Šį trečiadienį svečiai aplankys savo artimųjų Geištarų ir giminaičių Šiukštų kapus. Garbinguosius svečius priims Prienų savivaldybės vicemeras Algis Marcinkevičius. Svečiai aplankys savo prosenelių dvarą Šaltupyje, kurio atminimą po kolchozinio griovimo išsaugojo, deja, tik senieji medžiai.
Iš Prūsijos XIV amžiuje nuo kryžiuočių į Žemaitiją pasitraukusi normanų kilmės Geištarų giminė amžiams bėgant ištikimai tarnavo LDK ir Jungtinei Abiejų Tautų Respublikai, kovėsi su carizmu sukilėlių gretose. Lietuvoje buvo žinomi 5 giminės lizdai: 1) Zabieliškės (Kėdainių rajone), 2) Geištarai (Didvyžiai) prie Vilkaviškio, 3) Geištariškės (Alytaus rajone), 4) Šaltupis (Prienų rajonas, Išlaužo seniūnija), 5) Verbyliškės (Prienų rajonas, Jiezno seniūnija). Geištarai buvo ištikimi LDK, užėmė įvairias pareigybes didžiojo kunigaikščio administracijoje.
Geištarų herbas – perplėšta strėlė. Herbo raudonajame lauke tarp dviejų žvaigždžių dvi strėlės pusės sukryžiuotos kryžiumi remias į riterio šarvus. Virš šarvų trys stručio plunksnos. Anksčiau strėlės buvo laikomos be įdėklo. Geištarai – labai stipriai įsiliejusi į Žemaitijos gyvenimą giminė, ji taip pat buvo vadinama Geštorais ir Geštartais. Kai kurie prie šios giminės prideda priedėlį Dopkevičiai. Giminės pradininku Žemaitijoje, o tuo pačiu ir Lietuvoje laikytinas Sebastijanas. Sebastijano sūnus, Žemaičių žemės teisėjas Stanislovas 1632 m. balsavo už Vladislovo Vazos išrinkimą Jungtinės Respublikos karaliumi. Jonas Stanislovas Geištaras – Albrechto Radvilos dvaro maršalka,1643 m. –Kauno seniūnas, 1660 m. Seimo narys. Trakų kaštelionas Jurgis Geištaras – Trakų žemės teismo teisėjas. 1788-1791 m. pasižymėjo Ketverių metų seimo narys Dominykas Geištaras. Prienų senąsias kapines puošia Geištarų giminės kapas, šiuo metu traukiamas į Kultūros paveldo registro sąrašą. Už šios idėjos palaikymą esame nuoširdžiai dėkingi Prienų savivaldybės mero patarėjai Jūratei Zailskienei ir paveldosaugos vadybininkei Editai Jakimavičiūtei.
Senosiose Prienų kapinėse yra palaidoti du 1863-1864 m. sukilėliai. Po Sibiro tremties, atėmus iš Geištarų dvarą Kėdainių apylinkėse, Zabieliškėse, Geištarai apsigyveno Šaltupyje. Stepono Geištaro (1800-1871), Vilniaus gubernijos žemių valdų ribų ginčų teisėjo, ir jo žmonos Juzefos Oskerkaitės (1805-1855) Prienų kapinėse besiilsintys sūnūs Emilis ir Bronislovas buvo aktyvūs 1863 m. sukilimo dalyviai. Vyresnysis sūnus Emilis (1835-1888) Kėdainių apylinkėse rėmė 1863-1864 m. sukilėlius drabužiais ir maistu, kurį užkasdavo sutartoje vietoje. Už tai jis kartu su tėvais buvo ištremtas į Sibirą, Kungaro vietovę prie Silvos upės Permės gubernijoje. Jo brolis Bronislovas (1843-1893), sunkiai sužeistas prie Biržų, išvežtas į tremtį Orienburge. Vėliau jis sugrįžo į Šaltupį ir buvo palaidotas giminės kape Prienuose. Broliai Juozas ir Boleslovas krito kovoje Raguvoje, prie Nevėžio, ir buvo palaidoti šalia esančiame miške. Dar vienas brolis nuo tremties pasitraukė į Prūsiją, 1915 m. mirė Paryžiuje ir yra palaidotas Per-Lasežo kapinėse.
Šalia dviejų 1863-1864 metų sukilimo dalyvių kape taip pat yra palaidota Emilio Geištaro žmona Jadvyga Šukštaitė (1841-1927) ir paskutinio Šaltupio dvaro savininko, nuo sovietų represijų pasitraukusio į Lenkiją, Stepono Konstantino Geištaro (1868-1953) žmona Marija Svidaitė (1881-1937).
Ši garbinga bajorų giminė yra glaudžiai susijusi su kitomis garsiomis LDK bajorų šeimomis: Riomeriais, Šukštomis, Svidais, Korevomis, taip pat su kadenciją baigusio Lenkijos prezidento Bronislovo Komarovskio gimine.
Labai ryški tiek visoje Lietuvoje, tiek Prienuose Šiukštų giminė, glaudžiai susijusi su Geištarais. Tai Žemaitijos bajorai, turėję Pobog herbą. Šiame herbe matoma galais į apačią nuleista sidabrinė pasaga, virš kurios iškyla auksinis kavalerijos kryžius. Aukščiau matomas šuo šalme tarsi simbolizuoja bajorų medžioklę.
Šiukštos buvo daugelio Žemaitijos dvarų įkūrėjai ir savininkai. Jie XVII a. įkūrė Babtyno-Žemaitkiemio dvarą, valdė Aristavos, Apytalaukio, Kėdainių, Melagėnų ir kitus dvarus. Žinomos bajorės rašytojos Šatrijos Raganos-Marijos Pečkauskaitės motina buvo Stanislova Šiukštaitė. Ši giminė nuolatos užėmė Kauno žemės teismo teisėjų pareigas. Šie didikai visoje Lietuvoje yra fundavę 15 bažnyčių, tarp jų ir Prienų 1750 m. Ši giminė tikėjimui yra davusi gerą dešimtį žinomų dvasininkų. Kai jie XVIII a. valdė Šaltupio dvarą, tuomet 1750 m. fundavo Prienų Kristaus Apsireiškimo bažnyčią ir daug jai padėjo. Bažnyčios šventoriuje yra fundatorės Brigitos Šiukštienės ir jos vaikų koplyčia. Šiukštos buvo labai aktyvūs 1831 ir 1863 m. sukilimų dalyviai. Bene didžiausia Šiukštų giminės kapavietė ir yra Prienų senose kapinėse. Ištyrinėjus visų ten palaidotų Šiukštų nuopelnus, kapavietė bus traukiama į Kultūros paveldo registrą. Prienų senosiose kapinėse yra ir daugiau kapų, be kurių sutvarkymo, istorinės atminties išsaugojimo negali būti suvokiamas mūsų krašto istorinis kelias.
Lietuvos genealogijos ir heraldikos draugijos narys, istorikas Vytautas Kuzmickas
