Krašto istorija
Birštono kurhauzas (kurorto svetainė) 1926 – 1931 m. laikotarpiu
Birštono kurorto svetainės vystymasis į pramogų centrą minimuoju laikotarpiu buvo lėtokas ir sudėtingas. Tai parodo to meto įvairūs dokumentai. Tai paryškina ir kolekcininko Almanto Miliausko nuotraukos, apibūdinančios statinio būseną 1926 – 1931 metais. 1928 m. „Raudonojo Kryžiaus“ komisijai vertinant kurorto svetainę, ataskaitoje buvo rašoma: „Bufeto ir kurhauzo salės, namas. 1) salės išvaizda bloga, grindys nedažytos, […]
Skaityti daugiau
Iš Birštono muziejaus fondų. Justas Paleckis – istorijos proceso mėsmalėje
Birštono muziejaus fonduose suradome nemažai Justo Paleckio, aplankiusio Birštono muziejų 1967 metais, nuotraukų. Demokratinėje visuomenėje negali būti tabu įvairių istorijos spalvų atskleidimui. Justas Paleckis (1899 – 1980) – prieštaringa asmenybė, koloboravimo sovietams, Lietuvos valstybės griovimo simbolis. Tarpukariu, būdamas opozicijoje autokratiniam Smetonos režimui, jis jau nuo 1930 m. buvo SSSR ambasados informatoriumi. Sovietams okupavus Lietuvą, jis […]
Skaityti daugiau
Kurorto istorijos puslapiai. 10. Birštonas – TSRS turistų traukos vieta
„Ne Paryžius, ne Niujorkas, O tik Birštonas čionai. Daug keliavęs, sužinojęs, Tu čia jausiesi ramiai.[…]“ (Rita Dadurkaitė „Eilėraštis reklaminiam bukletui“, Manasis Birštonas, 1999) 120-ųjų kurorto įkūrimo metinių proga 1966-aisiais Birštonas gavo respublikinio pavaldumo teises. Ši dovana suteikė stimulą miestui augti ir gražėti, traukti į sanatorijas ir poilsio namus vis daugiau žmonių. Į Birštoną atvykdavo ne […]
Skaityti daugiau
Iš Birštono kurhauzo (kurorto svetainės) istorijos. Garbūs svečiai
1910 m. birželio 28 dieną visas Birštonas, pilnas poilsiautojų, buvo tarsi karinėje parengtyje. Kurortas tvarkėsi ir puošėsi, garsiai skambėjo orkestro grojamos rusų romansų melodijos. Buvo ruošiamasi sutikti Vilniaus gubernatorių (1906 – 1912) Dmitrijų Liubimovą (1876 – 1942). Jis atvyko į Birštoną minėtos dienos vakare, apie 22 valandą. Kitą dieną jam kurhauze buvo surengti iškilmingi pietūs, […]
Skaityti daugiau
Tarp dviejų slibinų. Prienų tiltas 1939 – 1941 metais
Palyginti ramų Lietuvos visuomenės, Birštono ir Prienų regiono gyvenimą aptemdė II –ojo pasaulinio karo pradžia. 1939 m. spalyje Birštone jau buvo apie 3000 lenkų internuotojų karių ir karininkų. Prieniečiai tuo metu palydėjo į naują dislokavimo vietą Eišiškėse Kęstutėnus: „Kaip neverkti ir nepergyventi?[…] Juk daugiau neteks matyti tokių mielų mūsų lietuviškų kareivėlių, nes jau žinoma, kad […]
Skaityti daugiau
Kurorto istorijos puslapiai. 9. Moksliniai tyrimai Birštono kurorte
„[…]Birštonas garsus šaltiniais, Kiek stebuklų toj versmėj! O ir vardas miesto slypi Paslaptingoj jų gelmėj. […]“ (Vakarė Aleksandravičiūtė „Praeities aidai“, Manasis Birštonas, 1999) Praeito amžiaus septintajame dešimtmetyje kartu su kurortų augimu, sveikatinimosi procedūrų plėtra, vyksta ir mokslinis kurortinių faktorių veikimo tyrimas. Tam tikslui 1967 metais Vilniuje įsteigiama Kurortologijos mokslinio tyrimo laboratorija (KMTL), jos filialai atsiranda […]
Skaityti daugiau
Prienų tiltas tarpukariu (1919 – 1940 m.)
Matome 4 nuotraukas. Pirmoje Birštono muziejaus fondų nuotraukoje matome, kaip medinis tiltas atrodė 1920 m. Dar tik prieš metus juo pražygiavo kapitono Stasio Zaskevičiaus dalinys į mūšį su bolševikais Jiezne. Mūšis buvo sunkus, permainingas, bet lietuviai nugalėjo, išgelbėdami Prienus, Marijampolę ir Kauną nuo „revoliucijos viešpatavimo“. Tačiau 1924 m. galingos ledų sangrūdos nugriovė tiltą. Viena tilto […]
Skaityti daugiau
Iš Birštono muziejaus fondų. „Birštonas iki širdies yra man labai brangus, kaip ir mano jaunystėje“
Muziejaus fonduose atkreipėme dėmesį į buvusio Birštono kurorto direktoriaus, gydymo purvu pradininko, gydytojo Jurgio Venckūno laišką žymiam kurortologui, mokslinių tyrinėjimų vadovui, vienam Birštono kurorto vadovų, Vytautui Meškai. Laiškas rašytas 1967 m. birželio 29 dieną. 76 metų J. Venckūnas laiške sielojosi dėl pablogėjusios sveikatos: „Ačiū už Tamstos laišką. Besiruošiant Tamstai atsakyti, staiga susirgau gripu. O aš […]
Skaityti daugiau
Dar kartą apie Birštono kurhauzą, o gal svetainę…
Kol neturime archyvinių dokumentų iš Rusijos federacijos archyvų, mus visiškai galėtų tenkinti Lietuvos lenko, rašytojo, keliauninko Vladislavo Syrokomlės kelionių, jų tarpe ir Birštono aprašymas. Jo „Iškylos iš Vilniaus po Lietuvą“ 1857 m. lenkų kalba išleistame pirmajame tome tvirtinama, kad kurorto salė pastatyta 1855 m. O šokių salėje, talpinančioje 100 žmonių, pradėta šokti 1857 m., t.y., […]
Skaityti daugiau
Jiezną paliekant… 1940 m. rugsėjis
Almanto Miliausko nuotraukoje matome grupelę Jiezno krašto jaunų žmonių, nusifotografavusių Jiezno dvaro parke. Kas jie? Jiezno septynmetę baigę moksleiviai, toliau pasirinkę Alytaus valstybinę gimnaziją, ar pavasarininkai, palikę Jiezną po „Pavasario“ ir kitų organizacijų uždarymo? Nepaprastai mįslingi, susikaupę veidai, tarsi nujaučia artėjančią tautos kančią. Koks buvo šių žmonių likimas, kaip jie ištvėrė sovietinį genocidą ir […]
Skaityti daugiau
Prienų tiltas Pirmajame pasauliniame kare
Abu Nemuno krantus jungė bendra LDK Trakų vaivadijos Kauno pavieto istorija. XIX amžiuje ir XX amžiaus pradžioje Nemunas skyrė ir tuo pačiu bendra kova už tautos laisvę, prieš carizmą, bendrais ekonominiais interesais vienijo dviejų gubernijų – Suvalkų (dar anksčiau – Augustavo) ir Vilniaus žmones. Iki Pirmojo pasaulinio karo Prienuose, kairiajame Nemuno krante veikė didelė muitinė, […]
Skaityti daugiau
Gyvybės ir mirties keliu
Svarbūs žmonės, svarbios ir vietos, ženklinančios kovotojų už Lietuvos laisvę žūtį. Jiezno seniūnijos Lingėniškių kaime, Jono Kupčiūno sodyboje, pokario metais užgeso trijų šio krašto istorijai svarbių jaunuolių gyvybė. 1953 m. vasario 2 dieną šioje sodyboje buvo sušaudyti Dainavos apylinkės Dzūkų rinktinės Margio tėvonijos partizanai: rinktinės štabo narys, tėvonijos vadas Jonas Česnulevičius – Sakalas, Kostas Bartusevičius […]
Skaityti daugiau
Birštonas ir baltų vienybės idėja
Rugsėjo 22 d. baltiškasis pasaulis švenčia Baltų vienybės dieną – 777 pergalės prieš kalavijuočius metines Saulės žemėje (vieta dabartinio Joniškio rajono Jauniūnų kaime – V. K.). Žemaičiai, lietuviai ir žemgaliai, vadovaujami narsaus žemaičių kunigaikščio Vykinto, stipriai sumušė, o iš esmės ištrynė šį grobuonių ordiną iš istorijos tapatybės, jis buvo priverstas įsilieti į kryžiuočių ordiną. Birštono […]
Skaityti daugiau
Atgal į praeitį, į 1863-iuosius
Šiemetės „Europos paveldo dienos“ skiriamos ypatingam įvykiui Lietuvos istorijoje – 1863 metų sukilimui, nulėmusiam tolimesnę šalies raidą po paskutiniojo ATR padalijimo ir įsiliejimo į carinės Rusijos sudėtį. Nors sukilimas buvo žiauriai numalšintas, o po to sekusios represijos ilgam sustabdė krašto vystymąsi, tačiau šio įvykio reikšmė ateičiai neabejotina – Lietuvos šviesuomenė atsigręžė į lietuvybę, ėmė puoselėti […]
Skaityti daugiau
Kurorto istorijos puslapiai. 7. Karo ir pokario gyvenimas Birštone
„[…]–Dabar čia, palyginti su tuo, kas anksčiau buvo, yra tikras pajūrio kurortas. – Kurortas? – Matai, pušelės auga. Kuo ne kurortas? Jūra už trijų kilometrų. Ir oro čionai nepritrūksta… Niekis. Galima gyventi. Negerkite tiktai čionai jokio vandens. Jis čia visokiom šiltinėm ar cholerom apkrėstas. Matote, kaminas rūksta? – Teisybė, rūksta ir paspirginta guma dvokia… – […]
Skaityti daugiau
Muziejaus fondus papildė geradarė birštoniškė
Birštono muziejus pasipildė labai įdomia ir savita eksponatų kolekcija. Birštoniškė Albina Mickevičiūtė – Mikulevičienė muziejui padovanojo įdomią ąsotėlių kolekciją. Prieš 46 metus pradėjusi rinkti ąsotėlius, kolekcininkė jų dabar yra sukaupusi apie 200. Kolekcija yra iš įvairiausių pasaulio šalių, įvairiausių dydžių. Savitos spalvos, ornamentai, užrašai. Ąsotėlius dovanojo šeimos nariai, bendradarbiai, net kaimynai. Kiekvienas ąsotėlis susijęs su […]
Skaityti daugiau