Krašto istorija
Prienų tiltas tarpukariu (1919 – 1940 m.)
Matome 4 nuotraukas. Pirmoje Birštono muziejaus fondų nuotraukoje matome, kaip medinis tiltas atrodė 1920 m. Dar tik prieš metus juo pražygiavo kapitono Stasio Zaskevičiaus dalinys į mūšį su bolševikais Jiezne. Mūšis buvo sunkus, permainingas, bet lietuviai nugalėjo, išgelbėdami Prienus, Marijampolę ir Kauną nuo „revoliucijos viešpatavimo“. Tačiau 1924 m. galingos ledų sangrūdos nugriovė tiltą. Viena tilto […]
Skaityti daugiau
Iš Birštono muziejaus fondų. „Birštonas iki širdies yra man labai brangus, kaip ir mano jaunystėje“
Muziejaus fonduose atkreipėme dėmesį į buvusio Birštono kurorto direktoriaus, gydymo purvu pradininko, gydytojo Jurgio Venckūno laišką žymiam kurortologui, mokslinių tyrinėjimų vadovui, vienam Birštono kurorto vadovų, Vytautui Meškai. Laiškas rašytas 1967 m. birželio 29 dieną. 76 metų J. Venckūnas laiške sielojosi dėl pablogėjusios sveikatos: „Ačiū už Tamstos laišką. Besiruošiant Tamstai atsakyti, staiga susirgau gripu. O aš […]
Skaityti daugiau
Dar kartą apie Birštono kurhauzą, o gal svetainę…
Kol neturime archyvinių dokumentų iš Rusijos federacijos archyvų, mus visiškai galėtų tenkinti Lietuvos lenko, rašytojo, keliauninko Vladislavo Syrokomlės kelionių, jų tarpe ir Birštono aprašymas. Jo „Iškylos iš Vilniaus po Lietuvą“ 1857 m. lenkų kalba išleistame pirmajame tome tvirtinama, kad kurorto salė pastatyta 1855 m. O šokių salėje, talpinančioje 100 žmonių, pradėta šokti 1857 m., t.y., […]
Skaityti daugiau
Jiezną paliekant… 1940 m. rugsėjis
Almanto Miliausko nuotraukoje matome grupelę Jiezno krašto jaunų žmonių, nusifotografavusių Jiezno dvaro parke. Kas jie? Jiezno septynmetę baigę moksleiviai, toliau pasirinkę Alytaus valstybinę gimnaziją, ar pavasarininkai, palikę Jiezną po „Pavasario“ ir kitų organizacijų uždarymo? Nepaprastai mįslingi, susikaupę veidai, tarsi nujaučia artėjančią tautos kančią. Koks buvo šių žmonių likimas, kaip jie ištvėrė sovietinį genocidą ir […]
Skaityti daugiau
Prienų tiltas Pirmajame pasauliniame kare
Abu Nemuno krantus jungė bendra LDK Trakų vaivadijos Kauno pavieto istorija. XIX amžiuje ir XX amžiaus pradžioje Nemunas skyrė ir tuo pačiu bendra kova už tautos laisvę, prieš carizmą, bendrais ekonominiais interesais vienijo dviejų gubernijų – Suvalkų (dar anksčiau – Augustavo) ir Vilniaus žmones. Iki Pirmojo pasaulinio karo Prienuose, kairiajame Nemuno krante veikė didelė muitinė, […]
Skaityti daugiau
Gyvybės ir mirties keliu
Svarbūs žmonės, svarbios ir vietos, ženklinančios kovotojų už Lietuvos laisvę žūtį. Jiezno seniūnijos Lingėniškių kaime, Jono Kupčiūno sodyboje, pokario metais užgeso trijų šio krašto istorijai svarbių jaunuolių gyvybė. 1953 m. vasario 2 dieną šioje sodyboje buvo sušaudyti Dainavos apylinkės Dzūkų rinktinės Margio tėvonijos partizanai: rinktinės štabo narys, tėvonijos vadas Jonas Česnulevičius – Sakalas, Kostas Bartusevičius […]
Skaityti daugiau
Birštonas ir baltų vienybės idėja
Rugsėjo 22 d. baltiškasis pasaulis švenčia Baltų vienybės dieną – 777 pergalės prieš kalavijuočius metines Saulės žemėje (vieta dabartinio Joniškio rajono Jauniūnų kaime – V. K.). Žemaičiai, lietuviai ir žemgaliai, vadovaujami narsaus žemaičių kunigaikščio Vykinto, stipriai sumušė, o iš esmės ištrynė šį grobuonių ordiną iš istorijos tapatybės, jis buvo priverstas įsilieti į kryžiuočių ordiną. Birštono […]
Skaityti daugiau
Atgal į praeitį, į 1863-iuosius
Šiemetės „Europos paveldo dienos“ skiriamos ypatingam įvykiui Lietuvos istorijoje – 1863 metų sukilimui, nulėmusiam tolimesnę šalies raidą po paskutiniojo ATR padalijimo ir įsiliejimo į carinės Rusijos sudėtį. Nors sukilimas buvo žiauriai numalšintas, o po to sekusios represijos ilgam sustabdė krašto vystymąsi, tačiau šio įvykio reikšmė ateičiai neabejotina – Lietuvos šviesuomenė atsigręžė į lietuvybę, ėmė puoselėti […]
Skaityti daugiau
Kurorto istorijos puslapiai. 7. Karo ir pokario gyvenimas Birštone
„[…]–Dabar čia, palyginti su tuo, kas anksčiau buvo, yra tikras pajūrio kurortas. – Kurortas? – Matai, pušelės auga. Kuo ne kurortas? Jūra už trijų kilometrų. Ir oro čionai nepritrūksta… Niekis. Galima gyventi. Negerkite tiktai čionai jokio vandens. Jis čia visokiom šiltinėm ar cholerom apkrėstas. Matote, kaminas rūksta? – Teisybė, rūksta ir paspirginta guma dvokia… – […]
Skaityti daugiau
Muziejaus fondus papildė geradarė birštoniškė
Birštono muziejus pasipildė labai įdomia ir savita eksponatų kolekcija. Birštoniškė Albina Mickevičiūtė – Mikulevičienė muziejui padovanojo įdomią ąsotėlių kolekciją. Prieš 46 metus pradėjusi rinkti ąsotėlius, kolekcininkė jų dabar yra sukaupusi apie 200. Kolekcija yra iš įvairiausių pasaulio šalių, įvairiausių dydžių. Savitos spalvos, ornamentai, užrašai. Ąsotėlius dovanojo šeimos nariai, bendradarbiai, net kaimynai. Kiekvienas ąsotėlis susijęs su […]
Skaityti daugiau
„Europos paveldo dienos’13“. 1863 m. sukilimo pėdsakai Birštono ir Prienų krašte (2)
1984 m. Prancūzijoje kilo idėja švęsti Europos paveldo dienas, nuo 1991 m. jos rengiamos visoje Europoje. Ir Lietuvoje Europos paveldo dienos tapo tradicija. Jau nuo praeitų metų rudens Birštono muziejus, šio straipsnio autoriui pasiūlius, įvairiuose renginiuose pasirinko 1863 m. sukilimo ženklų Birštono ir Prienų apylinkėse mokslinę – pažintinę paiešką. 2013 m. rugsėjo 13 d. (penktadienį), […]
Skaityti daugiau„Europos paveldo dienos’13“. 1863 m. sukilimo pėdsakai Birštono ir Prienų krašte
1984 m. Prancūzijoje kilo idėja švęsti Europos paveldo dienas, nuo 1991 m. jos rengiamos visoje Europoje. Ir Lietuvoje Europos paveldo dienos tapo tradicija. Jau nuo praeitų metų rudens Birštono muziejus, šio straipsnio autoriui pasiūlius, įvairiuose renginiuose pasirinko 1863 m. sukilimo ženklų Birštono ir Prienų apylinkėse mokslinę – pažintinę paiešką. 2013 m. rugsėjo 13 d. (penktadienį), […]
Skaityti daugiau
Iš kultūros istorijos. Pirmieji koncertai Birštono kurhauze XIX a. II pusėje
Mokslų Akademijos bibliotekos senųjų raštų ir retų spaudinių skyriuje iš senųjų Birštono nuotraukų koliažo atskyrėme to meto kurhauzo nuotrauką. Tai medinis pastatas, kuriame yra valgykla, arbatinė ir speciali paaukštinta vieta orkestrui balkone. Kad kurhauzas tikrai buvo jau 1860 metais ir jame daugiausiai rinkdavosi bajorai, rašė to meto laikraščiai: „Stanislovas Sčepanovskis, žinomas visame muzikiniame pasaulyje gitaristas, […]
Skaityti daugiau
Birštonas iki Antrojo pasaulinio karo
„Birštonas – sava pastogė. Tarp savųjų esant, nuobodžiauti netenka, yra su kuo pasitarti, nelyginant savo šeimoje laiką praleisti. Taigi neieškančiam įspūdžių lietuviui vargiai kuris kitas kurortas atstos Birštoną“ (D-ras Jurgis Venckūnas. „Birštonas. Gydomieji radioaktyviai mineraliniai vandenys ir dumblai […]“) Aprašydamas kurorto reikalingumą ligoniams, dr. J. Venckūnas vardija sanatorinio gydymo būdus 1925 metais: ligonių maudymas įvairių […]
Skaityti daugiau
Birstoniana sovietica. „Vadai“ išplaukė…
Sovietinį laikotarpį Birštone istorinės analizės prasme galima klasifikuoti į tris laikotarpius. Tai stalininis, diktatūros ir trėmimų 1940 – 1941 ir 1944 – 1953 metų Birštono pokarinio atstatymo laikotarpis, chruščiovinis ekonominio pagyvėjimo, tam tikro idėjinio atšilimo laikotarpis 1954 – 1965 m., Birštono rekonstrukcijos laikotarpis 1966 – 1988 m. Šiame laikotarpyje tvirtą Birštono kurorto vystymąsi lėmė ir […]
Skaityti daugiau
Mergaite iš Baltijos kelio, sugrįžk!
Tarp Birštono muziejaus fondų nuotraukų, atspindinčių mūsų tautos Atgimimą, ypatingą dėmesį patraukė viena. Tai ta, kurioje pavaizduota 10 – 12 metų mergaitė, dalyvavusi 1989 m. rugpjūčio 23 dienos Baltijos kelyje prie Vievio, buvusi birštoniškių tarpe. Mergaitė, laikanti rankose trispalvę. Tai – tarsi birštoniškių kovos už Lietuvos nepriklausomybę simbolis. Pamename ir kitą Atgimimo laikų nuotrauką, kur […]
Skaityti daugiau