Krašto istorija
„Šaltinėlis“ – 1968 m. Birštono roko istorijos pradžia
Į Birštono muziejų atvyko Vida Vasiliauskienė, garbaus, jau Anapilin išėjusio muziko, vieno iš Sąjūdžio Birštono krašte lyderių, principingos asmenybės našlė. Ji mums pateikė daug įdomių faktų apie Evaristo Vasiliausko (1937-1993) asmenybę, jo veiklą 1987-1992 m. Tas įdomias žinias panaudosime kartu su plačia turima archyvine medžiaga ir kitų amžininkų pasakojimais, ruošdami medžiagą apie postkomunistinės Birštono visuomenės […]
Skaityti daugiau
„Į žvaigždes išskrisim, į žoles nukrisim, nusigėrę rasa“ („Hiperbolė“). Birštono turistinė bazė Birštono muziejaus fonduose (II)
Aplinkui tik tyluma, net ilgakamienės pušys snaudžia, stirnos iš tolo stebi turistų namelius. Ilgiausią dieną bundančią saulę pasveikino paukščiai savo giesmėmis, ir pušys pradėjo linguoti pro atvirą langą, kviesdamos bėgti prie Nemuno, nusiprausti gaiviame vandenyje, pažvelgti į kitoje pusėje dar mieguistą kurortą.Visų turistų širdys spurdėjo – šiandien Jonų ir Janinų diena, šiandien šventė… Dar ne […]
Skaityti daugiau
Birštono kurortas ir sovietų okupacija 1940 m. (II)
Prieš kurorto direktorių Balį Matulionį buvo vykdomas sovietinių politinių kalinių spaudimas ir šantažas, kuriam buvo priversta paklusti ir Raudonojo kryžiaus vadovybė. Jau po vadinamųjų „Liaudies seimo“ rinkimų „1940 m. liepos 25 dieną, dalyvaujant viceministeriui d-rui Girdzijauskui, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus pirmininkui d-rui Garmui, Sveikatos Ministerijos asmens sekretorei J. Chavesaitei, Prienų kompartijos komiteto nariui d-gui Epšteinui ir […]
Skaityti daugiau
1940 m. okupacija ir Birštono kurortas
Birželį minime dvi tragiškas datas. Mūsų darbščią tautą okupavo sovietiniai okupantai, o dar po metų ji patyrė niekada neregėtą tautos tragediją – tremtį. Taip jau atsitinka, kad daugiau kalbame apie tremties kančią, bet mažiau analizuojame valstybės netekimą. Analizuojant visos Lietuvos lygmeniu, lyg ir aišku – okupacijos istorija gerai ištyrinėta. Jeigu paliesime Birštoną ar visą Nemuno-Verknės […]
Skaityti daugiau
Iš Birštono muziejaus fondų. Sporto ir meno klubas „Šarūnas“ nacių okupacijos laikotarpiu (1942-1944)
Atidarant atnaujintąjį Birštono miesto stadioną, daug kalbėta apie garbingas futbolo tradicijas, apie Birštono futbolininkų entuziasto tarpukariu V. Laukevičiaus (Laukenio) plačią sportinę ir visuomeninę veiklą. Tarp eksponuojamų šia tema sportinių parodų yra ir ekspozicija, sudaryta iš Birštono muziejaus fondo dokumentų „Istorinės Birštono futbolo akimirkos“. Parodą parengė Birštono futbolo entuziastas, muziejaus direktoriaus pavaduotojas Vytautas Šeškevičius. Po stadiono […]
Skaityti daugiau
Iš Birštono muziejaus fondų. Birštono turistinė bazė Birštono istorijoje 1959-1992 m. (I)
Sutikdami miesto šventę, džiaugdamiesi išaugusiu kurorto prestižu tiek Lietuvoje, tiek visoje Europoje, negalime užmiršti, kad sovietinės okupacijos laikais tiesa apie darbštų Birštono kraštą, kaip ir visą „lietuvišką Ameriką“, sklido ir iš Birštono turistinės bazės. Jos klestėjimo metu per metus čia poilsiaudavo nuo 12 iki 15 tūkstančių turistų. Tai žymiai daugiau, negu tuo metu gydėsi Birštono […]
Skaityti daugiau
Birštono kurorto istorijos vingiai. Ambicingiesiems geležinkelio projektams „Kaunas-Birštonas“ 90 metų
1924 metais Birštono kurortas, patekęs į „Raudonojo kryžiaus“ rankas, pradėjo sparčiai tobulėti. Tuometinis kurorto gydytojas Juozas Brundza laiške Lietuvos Ministrų tarybai rašė: „Pastarasis kurorto sezonas parodė, kad šiemet Birštono kurortu reikia rimtai susirūpinti, apsilankiusių skaičius aiškiai liudija, kad Lietuvos kurortų tarpe jis užims pirmą vietą. Nėra abejonės, kad Birštono šaltiniai turi sveikatai labai naudingų dalykų. […]
Skaityti daugiau
Stebuklų metas prasideda. Birštono muziejaus naktyje – Igno Šablausko asmenybė (II)
Šį šeštadienį, gegužės 17dieną,18 val. Birštono muziejaus naktyje istorine atmintimi prisiliesime prie tų, jau anapilin išėjusių darbščių Birštono žmonių, kurių buvę veiklos įrankiai tapo mūsų muziejaus kūrimo pagrindu.Tai Ignas Šablauskas ir jo dantų kabinetas, Adomas Jurkulnevičius ir jo fajetonas, tai Škėvonių Leonavičiai – Jonas, Jurgis ir Juozas – ir jų sukauptoji tarpukario spaudos ir leidinių […]
Skaityti daugiau
Muziejaus naktyje – įdomios Birštono krašto asmenybės
Šį šeštadienį, gegužės 17 d., 18 valandą Birštono muziejus (Vytauto g. 9) kviečia į tradicinę muziejaus naktį „Birštono asmenybės muziejaus rinkiniuose“. Jau pats muziejus turi įdomią istoriją. Girininkas Antanas Katelė ir žmona Bronė 1932 m. pasistatė vasarnamį, kuriame nuo 1933 m. ilsėjosi mokytojai, vėliau, namą nacionalizavus, jis tapo vasarnamiu „Ramunė“, o prieš 47 metus jame […]
Skaityti daugiau
Birštono muziejuje – garbingos Geištarų giminės ainiai
Susitikimai su garbingų giminių palikuonimis visada būna įdomūs, jautrūs ir prasmingi. Juose būna daug istorijos fragmentų, prisiminimų, optimizmo ir vilties. Iš Prūsijos 14 amžiuje nuo kryžiuočių į Žemaitiją pasitraukusi normanų kilmės Geištarų giminė amžiams bėgant ištikimai tarnavo LDK, narsiai kovėsi su carizmu sukilėlių gretose. Lietuvoje buvo žinomi 5 giminės lizdai: 1) Zabieliškės (prie Kėdainių); 2) […]
Skaityti daugiau
Tarptautinė darbo diena ir socialdemokratijos ištakos Birštone
Iš Birštono muziejaus fondų Kiekvieną Gegužės Pirmąją pagalvojame apie tas dešimtmečių aukas, kurias dirbantieji turėjo sudėti, kad atsirastų partneriški derybiniai santykiai tarp darbdavio ir dirbančiųjų, tariantis dėl darbo trukmės ir atlygio. Kad įsitvirtintų demokratinės tradicijos, pagarba žmogaus darbui ir pačiam žmogui, kaip asmenybei. Ir šiuolaikiniame pasaulyje nuolatos vykstantis šis procesas yra gan sudėtingas ir permainingas. […]
Skaityti daugiau
Įdomios Birštono istorijos peripetijos. Jono Šimkaus (1873-1944) vila ir turistinė bazė
Jeigu mums visiems gerai žinomos buvusios Birštono kurorto vilos centre ir prie Vytauto kalno, tai kairiajame Nemuno krante buvusių vasarnamių istorija laukia gilesnio ir išsamesnio tyrinėjimo. Daugiau pažįstami mums Igno Šablausko vasarnamis, J. Brundzos vila (buvusi pionierių stovykla). Vilas kairiajame Nemuno krante taip pat turėjo Kauno bankininkas Stašys, Lietuvos kariuomenės karininkas Balys Narbutas, Elena ir […]
Skaityti daugiau
Birštono vokaliniam instrumentiniam ansambliui – 45-eri
Iš Birštono kultūros istorijos Birštonas – Lietuvos džiazo Meka, džiazas – Birštono karalius, Birštono kultūros maestro – Zigmas Vileikis. Ši trejybė yra labai glaudi ir plačiai žinoma bei seniai pripažinta kurorte, visoje Lietuvoje ir tarptautiniuose vandenyse. Iki džiazo karalystės Birštone buvo taip pat daromi ir kiti mažesni, didesni žingsniai muzikiniame gyvenime, juos verta prisiminti ir […]
Skaityti daugiau
Su meile – apie Birštoną 1900-aisiais…(2)
„Reikšmingiausiai yra tai, kad Birštono mineraliniai vandenys yra labai natūralūs, mažai pakitę – labai stiprūs. Tik keista, kad surasti Birštoną ir mineralinius vandenis yra labai sudėtinga. Reikia klausinėti, kur visa tai yra, kaip ten nuvažiuoti. Apie Birštoną turėtų būtų girdima garsiau, negu apie kokį nors užsienį „Bad“ (autorius turi omenyje Vokietijos ir Šveicarijos kurortų pavadinimus, […]
Skaityti daugiau
Su meile – apie Birštoną 1900-aisiais… (I)
Dėmesį patraukė 1900 m. Peterburge 1882-1909 m. leistame lenkų savaitraštyje „Kraj“ („Kraštas“) išspausdintas straipsnis „Birštonas“. Jį parašė lietuviams simpatizuojantis korespondentas slapyvardžiu „Žemaitis“. Įdomios ir unikalios atsitiktinio fotografo (taip jis įvardijamas straipsnyje –V.K.) nuotraukos. Čia išvystame, kaip 1900 m. atrodė Vytauto kalnas, N. Silvanavičiaus vasarnamis, Igno Šablausko vila kitame Nemuno krante. Ši publikacija lietuviškoje birštonianoje dar […]
Skaityti daugiau
Žvilgsnis į Nemajūnus. Garbingi Nemajūnų istorijos dokumentai (I)
Nemajūnai šiemet švenčia pradėtos ir neįgyvendintos svajonės gauti savivaldos teises ir herbą 220-ąsias metines. Herbą ir dabar galime išvysti Šv. Apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčioje. Vincentas Bartoševičius Jungtinės Abiejų Tautų Respublikos Ketverių metų seimui (1788-1792) pasiūlė šį herbo variantą: „Dangiškos spalvos fone šventasis Kazimieras dešinėje laiko krucifiksą, kairėje –baltą leliją – taikos simbolį. Herbo apačioje, […]
Skaityti daugiau