Krašto istorija
Kiti pučiamųjų orkestrai tarpukario Birštone
Florijonas Valeika, 1935 m. su pučiamųjų orkestru koncertavęs Birštone, buvo labai vertinamas karinių pučiamųjų orkestrų pasaulyje. Suradome F. Valeikos atliekamų kūrinių natas, kurios buvo išsiuntinėtos beveik visiems Lietuvos karinių pulkų orkestrams (LCVA, ap.6, b.304). Įdomu, kad jas nusirašė ir dar 1933-1934 metų sezone sugrojo žinomas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Mindaugo 4-ojo pulko kapelmeisteris I. Augustinavičius (Ten […]
Skaityti daugiau
Istorinis Pacų kelias (III). Šlovės paveldo tiltas Jieznas – Dauspuda
Šį savaitgalį Jiezno seniūno Algio Bartusevičiaus vadovaujama seniūnijos delegacija dalyvavo įdomiai surengtoje Suvalkų apskrities rudens gėrybių šventėje. Jau ketveri metai, kai seniūno, Jiezno bendruomenės centro pirmininkės Irenos Urbanavičienės, Kultūros ir laisvalaikio centro direktorės Dalios Vertinskienės pastangomis užmegzti dalykiški ir kūrybiniai santykiai su žymiai svaresniu ir didesniu partneriu – Suvalkų apskrities savivaldybe. Tai atrodytų neįtikėtina, bet […]
Skaityti daugiau
Tarpukario Lietuvos karininkai Birštono kurorte (I). Steponas Darius
Ilgą laiką ieškojome didvyriškojo ir tragiškojo skrydžio per Atlantą iniciatoriaus, žymaus visuomenininko, sportininko Stepono Dariaus sąsajų su Birštono kurortu. Žinome, kad Vytauto Didžiojo karo muziejaus direktoriaus pavaduotojas Steponas Gečas savo darbe yra pateikęs faktų, kad 1922-1923 m. skraidymo pratybų metu S. Darius yra skraidęs virš Birštono (Steponas Gečas. Steponas Darius kariuomenėje ir Lietuvos sporte. Kaunas, […]
Skaityti daugiau
Kauno marių dugno sakmei – 55-eri
Šį šeštadienį, rugpjūčio 30 d., Kauno marių pakrantėje, Šlienavos kaimo Samylų įlankoje, įvyko renginys prieš 55 metus statant Kauno HES marių dugne nuskendusių kaimų atminimui „Pėdos marių dugne“. Jį iniciavo Kauno rajono meras V. Makūnas kartu su Kauno marių regioninio parko direkcija ir žinomu krašto istoriku Stanislovu Abromavičiumi. Renginys patraukė daugybę buvusių žemiečių, besidominčių krašto […]
Skaityti daugiau
Birštono kurorto gyventojai karo sūkuryje. 1942 m. gyventojų ir ūkių surašymas
Jau esame rašę apie kai kuriuos Birštono gyvenimo ypatumus Antrojo pasaulinio karo metais. Šiais, visų minimais Šeimos metais nusprendėme pateikti platesnę kurorto gyventojų, prie jų priskirdami ir Kampiškių kaimą, kuriame daugiau kaip 50 metų veikė įvairios sanatorijos ir vasarnamiai, gyventojų analizę. Iki šiol, per daugiau kaip 20 nepriklausomybės metų, Birštone dar niekas nėra panaudojęs 1942 […]
Skaityti daugiau
Istorinis Pacų kelias (II). Jieznas – barokinis Pacų perlas
Pirmoji, bet kartu niekada nepamirštama meilė Pacams prasideda nuo Pažaislio. Čia, vienuolyne, miškų, vandenų, didžiųjų erdvių ir begalinės minties karalystėje pajunti, ką mums reiškė ir reiškia didikai Pacai. Pakilęs ant Pacų kalnelio, Monte Pacis, tarsi išgirsti didžiojo LDK kanclerio Kristupo Zigmanto kuždesį Pažaislio kamandulių vienuolyno vyriausiajam priorui: „[…] atskirti siunčiamo iš Krokuvos dirbinių dalį […]
Skaityti daugiau
Pučiamųjų orkestrai Birštone 1924-1939 m. Kapelmeisterio Florijono Valeikos meistriškumo spindesys
Kai kurias kapelmeisterio FlorijonoValeikos biografijos detales papildo ir „Muzikos enciklopedija“. Iš jos sužinome, kad jis gimė 1883 metais Gervėčiuose, muzikos mokėsi gimtojoje vietoje pas M. Petrauską, grojo fleita jo suburtame orkestre. Įdomu iš jau minėtų Peterburgo laikų ir tai, kad už virtuozišką grojimą caras Nikolajus II jį apdovanojo sidabrine fleita. Muzikantas 1921-1940 metais buvo Lietuvos […]
Skaityti daugiau
Pučiamųjų orkestrai Birštone 1924-1939 m. (I)
Pučiamųjų orkestrų istorija Birštono kurorte dar mažai tyrinėta ir laukia išsamesnių įžvalgų, nes orkestrų poveikis poilsiautojų ir besigydančių reabilitacijai buvo didelis. Orkestrai Birštone grojo jau nuo 1855 metų, nuo kurhauzo atsiradimo. Iki XIX a. pabaigos tai buvo daugiausiai žydų muzikantai, ne tik groję poilsiautojų šokiams, bet ir maršais juos sutikdavę. XX a. pradžioje be orkestro, […]
Skaityti daugiau
Igno Šablausko gyvenimo takais (IV)
Įdomu ir iškilu keliauti pagrindinę Birštono muziejaus kolekciją įprasminančio dantų gydytojo Igno Šablausko gyvenimo keliu. Palaipsniui surandi vis naujų jo gyvenimo faktų, kurie dar labiau sudomina, dar labiau patraukia ir paskatina skverbtis į Kampiškių vilų savininko paslaptis dar giliau. Labai sudomino ir tas faktas, kad 1885 m. įstojęs į Peterburgo Imperatoriškąją Karo akademiją dėl politinių […]
Skaityti daugiau
Įdomu… Ne, ne šiandien… Medžiaga ekskursijoms Birštone
Kiekvienoje ekskursijoje turi būti bandoma naujai, įtaigiai prisiliesti prie Birštono istorijos, sudominant įvairaus amžiaus, išsilavinimo ir polinkių žmones. Svarbiausia, ekskursijos vadovas savo pateikiama medžiaga pats turi jausti norą naujovėms, o ne automatiniam, monotoniškam medžiagos išdėstymui. Skaitydami tarpukario spaudą, atkreipėme dėmesį į porą publikacijų, kurios sudomins ir patrauks visus. Lobis Taip savaip galime pavadinti šią publikaciją, […]
Skaityti daugiau
Antanas Serafinas Zenkevičius (1935-2012) – Birštono atmintyje
Jau beveik dveji metai, kai neturime Jo. Jis buvo savo ir mūsų miesto šeimos Tėvas. Antano Serafino Zenkevičiaus epocha Birštono istorijoje… Tuo prasmingu terminu išreiškiame visa tai, kas buvo sukurta ir nuveikta per daugiau kaip 30 šios asmenybės vadovavimo metų. Iš apskurusio bažnytkaimio išaugo modernus kurortas, žinomas Lietuvoje ir Europoje. Visa tai buvo išmūryta miesto […]
Skaityti daugiau
Nauji faktai Birštono kurhauzo istorijoje (II). Pirmasis simfoninio orkestro koncertas kurorte
1939 birželio 29 d., prieš 65 metus, virš Europos kaupėsi juodi būsimojo karo debesys. Birštonas kaip niekad tada buvo guvus ir žvalus. Tais metais sveikatos ir garsios istorijos miestas pasipuošė dviem naujomis sanatorijomis, veikiančiomis ištisus metus: Kaišiadorių vyskupijos dvasiškių ir tuometiniame jauname pušyne pražydusia Kauno Ligonių kasų sanatorija. Bet ypač birštoniškius ir kurorto svečius džiugino […]
Skaityti daugiau
Nauji faktai apie Birštono kurhauzą (I). Didieji koncertai Birštono kurhauze tarpukaryje
Istorija visuomet yra aukščiau politikų viešųjų ryšių, nes čia pastarieji naudojasi tik atskirais, jiems tuo metu naudingais istoriniais faktais. Bet Birštonas – ne Lurdas, kuriame balti ėriukai šventą vandenį turėtų gerti ir žaliose pievose raudonų aguonų žiedus skabyti. Birštono istorija daugiaspalvė, čia visko buvo ir bus. Ir didingų žygių, dar didesnių Birštono žmonių pastangų, ir […]
Skaityti daugiau
Birštonas – Valstybės radiofono laidose 1936 m.
Kada retkarčiais pamatai pilkas reklamines ryšių akcijas, nevykusiai kopijuojant prezidentūros durų varstymus, ar nykiai surežisuotus tuštybės pilnus tekstus, supyksti ir būni priverstas atsisukti į tarpukarį. Tada tikrai Birštonui buvo sunku. Pirmieji valstybės asmenys, didžiausia dalis ministrų ir intelektualų, važiavo į Palangą ir tik išimtiniais atvejais atvykdavo į Birštoną. Tik Juozas Tumas-Vaižgantas visąlaik išliko didysis Birštono […]
Skaityti daugiau
Istorinis Pacų kelias – regiono garbė ir ateitis (I)
Jiezno seniūnijos seniūnas Algis Bartusevičius visuomet pilnas įdomių sumanymų ir idėjų. Viename susitikime jis iškėlė mintį: „Kas galėtų suvienyti vienoje ir kitoje Nemuno pusėje esančias savivaldybes, miestus ir miestelius, kaimyninius lenkų ir lietuvių kraštus?“ Pamąstėme. Tas garbės kodas, tas slaptažodis – Pacai. Ši garbinga jau 14 amžiuje žinoma didikų giminė yra daug prisidėjusi prie […]
Skaityti daugiau
Igno Šablausko gyvenimo takais. Sugrįžimas į Lietuvą (III)
Ignas Šablauskas su Marija Baranauskaite Petrograde išgyveno visus to meto baisumus. Matė bolševikinių matrosų siautėjimą, patyrė bado akimirkas. Buvo atimti ir pavogti pasai, dantų gydytojo pažymėjimas. Jiedu išgyveno tik daugelio mieste buvusių draugų, žymaus tuometinio Petrogrado komiko Antono Moro (nuotraukoje) dėka. Jiedu rašė laiškus į Lietuvą, prašė pagalbos sugrįžti. 1918 m. pabaigoje Valdemaras Vytautas Čarneckis […]
Skaityti daugiau