Krašto istorija
Birštono krašto istorijos lobiai ir paslaptys (III). Ieškokime senųjų Federavičių namų pėdsakų…
Ne tiek pats laikas, kiek valdžios vangumas ir neišmanymas visais istoriniais laikotarpiais naikino Birštono medinės architektūros statinius. Pirmųjų gydyklų, pirmųjų vasarnamių liekanos buvo nugriautos dar 1934 metais. Didžioji vila, kurorto įkūrėjo Adomo Bartoševičiaus vasarnamiai, kiti statiniai buvo nugriauti jau šio amžiaus 7-ajame dešimtmetyje arba apleisti sudegė XX-ojo amžiaus pradžioje. O kas atsitiko ir vyksta su […]
Skaityti daugiau
Garbingieji Jiezno krašto žmonės. Aleksandro Kazlausko pasirinkimas
Jau buvome užsiminę apie Liciškėnų kaimo žmogų Aleksandrą (1903-1985), atsisakiusį naciams tarnauti žydų žudynėse, nusivilkusiam pagalbinės policijos mundurą. Tai jis padarė liepos 22 dieną, prieš 3 savaites iki pirmųjų Jiezno žydų žudynių Alytuje, pamatęs nežmonišką nacių ir jų parankinių elgesį su Lietuvos piliečiais žydais. Lietuvos policijos tradicijos neleido to toleruoti. Dar gūdžiais sovietų laikais nykūs […]
Skaityti daugiau
Jiezno rajoninė bilioteka 1950-1962 m. Nuo ideologinių pančių link profesijos
1950 m. birželio 20 dieną sovietinės Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos sprendimu buvo sukurtas Jiezno rajonas. Jį sudarė dabartinės Jiezno seniūnijos teritorija bei dalis dabartinių Alytaus, Kaišiadorių, Trakų ir Birštono savivaldybių teritorijų. Savo plotu – 676 kv. km – 1950 m. Jiezno rajonas prilygo kaimyniniams Prienų ir Alytaus rajonams ir šiek tiek buvo mažesnis už Kaišiadorių rajoną. […]
Skaityti daugiau
Aktyvūs Jiezno bibliotekos skaitytojai 1950-1962 m. (I)
Šio penktadienio, lapkričio 7 d., laikraščio numeryje susipažinsite su Jiezno bibliotekos plėtra ketvirtosios Jiezno krašto savivaldybės laikotarpyje. Energingas Jiezno rajono vystymasis, atsiribojimas nuo stalinizmo, kad ir nevisiškas grįžimas prie tautinės kultūros ištakų, suformavo daugybę atsidavusių mūsų kraštui darbštuolių aktyvistų, atsidavusių žmonių. Jie buvo savo darbo profesionalai ir aktyvūs piliečiai, aktyvūs Jiezno bibliotekos skaitytojai. Tai ilgametė […]
Skaityti daugiau
Jiezno biblioteka tarp stalinizmo kūjo ir priekalo 1945-1950 m.
Stalinizmas truko iki 1953 m. Šį kartą mes paliesime laikotarpį iki 1950 m. Jiezno rajono sudarymo. 1944 m. liepos mėnesį sovietai vėl okupavo Lietuvą. Tremtys, sovietinis genocidas, prievartinė kolektyvizacija, didvyriška Jiezno partizanų kova su enkavedistais ir stribais Paverkniuose, Alšininkuose, 1947 m. lapkričio pradžios Suvalkijos partizanų sėkminga ataka prieš sovietinės valdžios pareigūnus darė įtaką kiekvieno krašto […]
Skaityti daugiau
Jiezno valstybinei viešajai bibliotekai – 75-eri (II). Lietuvos savanoris Stasys Jakimavičius – pirmojo bibliotekos vedėjo asmenybė
Jau paskelbus švietimo ministro įsakymu apie Jiezno valstybinės viešosios bibliotekos įsteigimą, 1939 m. vasario 16 dienos šventinis „Lietuvos ūkininkas rašė: „Susidomėjimas biblioteka numatomas nemažas. Vien tik bibliotekai vesti kandidatų jiezniečiai priskaito apie 10. Kiek girdėti nuo vasario 1 d. pereina į skaityklą ir laikraščiai“ („Lietuvos ūkininkas“, 1939 m. vasario 16 d., nr.7, p.9). Laikraštis pastebėjo, […]
Skaityti daugiau
Birštono krašto istorijos lobiai ir paslaptys (III). Neužmirštamos savivaldybininko Elijošiaus Nonevičiaus pamokos
Nemajūnus praplaukdamas kaukė garlaivis, o 1925 m. Nemajūnų valsčiaus Tarybos narys Elijošius Nonevičius dėjo visas pastangas, kad valsčiaus Tarybos nariai dirbtų ne sau, o krašto žmonių gėrybei. 1925 m. rugsėjo 2 d. jis Tarybos posėdyje protestavo, kad 60 valsčiaus žmonių mokesčių skolos būtų išieškotos policijos pagalba (LCVA, f.1567, ap.3, b.122). Principingą Lietuvos pilietį parėmė tik […]
Skaityti daugiau
Jieznas tarpukario fotografijose
Fotomeistrai Jiezne savo ateljė įkūrė apie 1907-1910 m. Pirmosios fotografijos Jiezne buvo portretinės arba šeimų nuotraukos. 1915 metais į gimtąją žemę iš JAV atvyko fotografas ir verslininkas C. G. Lukšis, kuris iki 1928 m. fiksavo Lietuvos visuomeninį gyvenimą, Lietuvos politikus, žinomas Lietuvos asmenybes. Jis nufotografavo 1922 m. Žemės ūkio ir pramonės parodos, pirmosios 1924 metų […]
Skaityti daugiau
Jiezno miesto bibliotekai – 75-eri (I). Nuo Pacų rūmų bibliotekos iki valstybinės viešosios bibliotekos
Jiezno miesto biblioteka šiais metais švenčia savo 75-metį.Tai didelė miesto, kultūros ir švietimo, visos seniūnijos šventė. Lapkričio 8 dieną Jiezno seniūnijos seniūnas Algis Bartusevičius, Kultūros ir laisvalaikio centro direktorė Dalia Vertinskienė, vyr. bibliotekininkė Aušra Mineikienė, bibliotekininkė Vilma Trabuševskienė į šią gražią šventę pakvies lietuviškos knygos, žodžio, kultūros plačiąja prasme entuziastus, kurie sudėtingiausiais okupacijų tarpsniais, stalinizmo […]
Skaityti daugiau
Birštono krašto istorijos lobiai ir paslaptys (II). Savivaldybininko Elijošiaus Nonevičiaus pamokos 1925 m. Nemajūnų valsčiaus Taryboje
Visi žinome Nemajūnuose gyvenusį ir čia kapinėse palaidotą žinomą veterinarą, bakteriologą, pirmąjį nepriklausomos Lietuvos veterinarijos departamento vadovą, Lietuvos universiteto ekstraordinarinį profesorių, aktyvią asmenybę – kovotoją prieš carizmą, aktyvų nepriklausomą Lietuvos valstybės kūrėją Elijų Nonevičių. Apie jį yra rašęs kraštotyrininkas Pranas Juozapavičius, apie tai rašė juo besirėmę tyrinėtojai. Vis dėlto niekas iki šiol nėra atskleidęs E. […]
Skaityti daugiau
Birštono istorijos lobiai ir paslaptys. Neįvykęs Apolinaro ir Marijanos Moravskių susitaikymas
Jiezno senosiose istorinėse kapinėse išsiskiria pats seniausias, 176 metų senumo, kapas su dideliu 170 metų metaliniu antkapiu – paminklu. Įrašas jame skelbia, kad čia 1838 m. palaidotas žymaus gydytojo, XIX a. pirmosios pusės istorinių įvykių metraštininko, publicisto Stanislovo Moravskio tėvas – paskutiniojo Lenkijos karaliaus Stanislovo Augusto Poniatovskio šambelionas Apolinaras Moravskis (1768-1838). Pateikiame jo mirties ir […]
Skaityti daugiau
Jiezno žydai epochų išbandymuose (II). Neišlaikytas išbandymas valdžia
Lietuvos centriniame valstybės archyve suradome porą naujų, istorikų dar nenagrinėtų dokumentų, kurie paryškina skrupulingai nacių įsakymus vykdžiusios Jiezno administracijos veiklos anatomiją. Tai Jiezno valsčiaus viršaičio Jurgio Randžio tarnybos byla 1932 m. vasario 5 d. – 1934 m. lapkričio 6 d. ( LCVA, F.399, ap.5, b.28) ir Jiezno valsčiaus viršaičio Jurgio Randžio asmeninė tarnybos byla 1937 […]
Skaityti daugiau
Įžymiųjų Birštono kurorto lankytojų lobyne (I). Eduardas Volteris (1856-1941)
Iki šiol Birštono istorijoje dar niekada nebuvo atkreiptas dėmesys į praėjusiojo amžiaus 4-ajame dešimtmetyje dažnai Birštone, kitoje Nemuno pusėje, viename iš Juozo Brundzos vasarnamių atostogavusią žymią Lietuvos asmenybę Eduardą Volterį. Kolekcininko Almanto Miliausko nuotraukoje matome šalia laiptų nusifotografavusį 79-metį profesorių ir keleriais metais jaunesnę jo žmoną Aleksandrą. Įdomu tai, kad ir laiptai 4-ajame dešimtmetyje buvo […]
Skaityti daugiau
Istorinis Pacų kelias (V). Grafas Liudvikas Mykolas Pacas – žemės ūkio reformatorius Dauspudoje
Šį antradienį, rugsėjo 23 dieną, Prienų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojos Rimos Zablackienės ir Jiezno seniūnijos seniūno Algio Bartusevičiaus vadovaujama delegacija vyks į Suvalkus. Suvalkų apskrities seniūnijos rūmuose įvyks tarptautinio projekto „Šiandien atgyja istorija“ renginys – parodos, skirtos generolui grafui Liudvikui Mykolui Pacui, pristatymas. Projektą remia Europos Sąjungos kaimyninių regionų veiklos fondas, Suvalkų savivaldybė – […]
Skaityti daugiau
Istorinis Pacų kelias (IV). Nelaimingos meilės trikampis Liudviko Mykolo Paco gyvenime
Šį antradienį, rugsėjo 23 dieną, Prienų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojos Rimos Zablackienės ir Jiezno seniūno Algio Bartusevičiaus vadovaujama delegacija vyks į Suvalkus. Suvalkų apskrities seniūnijos rūmuose įvyks tarptautinio projekto „Šiandien atgyja istorija“ renginys – parodos, skirtos generolui grafui Liudvikui Mykolui Pacui, pristatymas. Projektą remia Europos Sąjungos Kaimyninių regionų veiklos fondas, Suvalkų savivaldybė – savo […]
Skaityti daugiau
Jiezno žydai epochų išbandymuose (I). Budelių diena
Minime žydų genocido dieną. Ši diena kartais virsta progine. Kai kas ką ją pamini labai valdiškai, nes reikia paminėti. Netiesa. Visų pirma, tai diena giliam apmąstymui mūsų tautai, kad niekada netaptume žaisliukais kitų rankose. Ne, mes – ne žydšaudžiai, ir man nepatinka, kaip Izraelis elgiasi su taikiais Palestinos gyventojais, kaip žydų valstybė, kartais dėl turto, […]
Skaityti daugiau