Krašto istorija
Iš 1991 m. sausio 13 dienos įvykių kronikos: „Nuo tragedijos Vilniuje iki komedijos Prienuose“
1991 m. sausio mėnesio lemtingomis dienomis laisvės skonį pajutusi mūsų tauta solidariai, didvyriškai gynė savo laisvę ir jos garantą – Lietuvos valstybę, savo kūnais tarsi skydu uždengdama tuo metu svarbiausias valstybės institucijas: Parlamentą, Radiją, Televiziją, jų retransliacijos sistemą, Spaudą ir Ryšius. Kovoje krito 13 karžygių, daugiau kaip 500 buvo sužeista, bet valstybė buvo apginta. Jau […]
Skaityti daugiau
Urna su Prienų miesto Garbės piliečio A. Lukšos palaikais atgulė Veiverių Skausmo kalnelyje
kvitrina.com Sausio 6 d. Veiveriuose, Skausmo kalnelyje, buvo atsisveikinta su Prienų miesto Garbės piliečiu, partizanu, didingos Lukšų šeimos atstovu Antanu Lukšu. Paskutinis iš brolių partizanų atsigulė šalia brolio Jurgio. Urna su A. Lukšos palaikais buvo įleista į žemę, kuri jau yra priglaudusi 75 partizanų kūnus. Jo palaikai – 76. Nors lauke kaip reikiant spaudė šaltukas, […]
Skaityti daugiau
Kalėdų eglutės tradicija mūsų krašte (IV). Vaikystės Kalėdos
Sovietai su Kalėdų šventimu taikstėsi iki 1950 m. Beje, iki tų metų dar ir LTSR himnu buvo „Tautiška giesmė“. Nuo 1950 m., atsiradus sovietiniam himnui, prasidėjo ir karingo ateizmo laikotarpis. Kalėdų dieną gimnazijose po pamokų buvo organizuojamos paskaitos apie „religijos opiumą“, religijos žalą socializmui ir t.t. Bet moksleiviai niekaip neišbūdavo iki tos lekcijos pabaigos, išsibėgiodavo. […]
Skaityti daugiau
Kalėdų eglutės tradicija mūsų krašte (III). Partizanų Kalėdos
Susirinkę prie Kūčių stalo akimirką prisiminsim savo artimuosius, giminaičius, draugus, visus mūsų gyvenime sutiktus gerus žmones. O gal mintis skrajūnė mus nuves į tragiškas dienas prieš 70 metų, kada Lietuvos partizanai, kovotojai už mūsų laisvę net ir sudėtingiausiomis akimirkomis laukė Išganytojo gimimo ir Lietuvos prisikėlimo? 1944 m. Kalėdų skerdynės Sovietai 1944 m. vėl grįžę […]
Skaityti daugiau
Kalėdinės eglutės tradicija mūsų krašte (II)
1940-1952 m. krašto istoriniame laikotarpyje Šventos Kalėdos kiekvienais metais buvo švenčiamos labai sielvartingai, prie Kūčių stalo buvo prisimenamos kiekvienos šeimos netektys. Vieni kalėdaitį laužė ir dalijosi su kitais baimės ir sovietinio teroro sukaustytoje gimtoje Lietuvoje, šeimos sambūryje, kiti – partizanų žeminėse, treti – kryželį pasidarę iš medžio šakelių, o savame Kūčių stale duonos kriaukšleliu ir […]
Skaityti daugiau
Kalėdinės eglutės tradicija mūsų krašte (I)
Per šventas Kalėdas paplitusi Kalėdinės eglutės tradicija istoriškai susijusi ne tik su romėnų, germanų, bet ir kitų tautų, net ir lietuvių, pagoniškomis tradicijomis. XIX amžiaus antroje pusėje ši tradicija ypač paplito Vokietijos imperijoje, dėl to net pastebėta netoli Prūsijos buvusiuose Žemaitijos dvaruose. Mažojoje Lietuvoje ši tradicija nebuvo prigijusi. Peržiūrėję daugybę plačiame mūsų krašte buvusių […]
Skaityti daugiau
Mintys apie Justino Marcinkevičiaus atminimo įamžinimą krašte
Justino Marcinkevičiaus, didžiosios praėjusio amžiaus pabaigos ir šio šimtmečio pradžios Lietuvos asmenybės ir kūrėjo, tapusio ir dabarties epochos tautos patriarchu, atminimo gilus ir prasmingas įamžinimas visam kraštui, visai Lietuvai yra suprantamas ir neturėtų kelti jokių abejonių. Dėl Just. Marcinkevičiaus asmenybės svorio ir masto jo atminties įamžinimo klausimas turėtų tapti ne tik krašto, bet ir visos […]
Skaityti daugiau
Juozas Palionis: „Būkime turtingesni dalindamiesi, būkime laimingi bendraudami”
Vilija Čiapaitė Gyvenimas toks trapus ir nenuspėjamas. O gyventi, kad liktų pėdsakas žemėje, kad prisiminimai neišblėstų artimųjų, pažįstamų, bendraminčių širdyse, yra tikras stebuklas. Tokį stebuklą sukūrė prieš ketverius metus Anapilin išėjęs Juozas Palionis, kuris šiais metais būtų šventęs 65-ius gimimo metus. Koks kelias buvo nueitas, kad jį prisimena, mini, kad ant jo kapo Nemajūnų kapinaitėse […]
Skaityti daugiau
Benicijono Šakovo alaus darykla – krašto istorijos garbės ženklas (II)
1930 m. visai Lietuvai buvo ypatingi – Vytauto Didžiojo metai. Buvo minimos Vytauto Didžiojo 500 metinių nuo jo mirties sukaktuvės. Kaune buvo atidaryta ir dabar veikianti totorių mečetė dabartiniame Ramybės parke. Atsirado Vytauto prospektas. Iškilmingai buvo nešamas Vytauto Didžiojo portretas per visą neokupuotą Lietuvą, statomi paminklai Veliuonoje. Perlojoje ir kitur. Labai svarbi tais metais Kaune, […]
Skaityti daugiau
Benicijono Šakovo alaus darykla – krašto istorijos garbės ženklas iš tarpukario (I)
„Goldberg“ alaus darykla tarpukariu Prienams atnešė nemažą prestižą tiek šalyje, tiek užsienyje. Įvairių jos istorijos detalių atskleidimas pagyvintų prieniečių domėjimąsi savo istorinėmis tradicijomis, ugdytų prieniečių pagarbą savo miestui. „Goldberg“ buvo ketvirtoji alaus darykla, įsteigta Lietuvoje 1868 m., po 1861 m. Kaune įsteigtų I. Volfo, 1862 – E. Engelmano, 1866 –Bliumentalio alaus daryklų. Bravoro savininkai buvo […]
Skaityti daugiau
Lietuvos kariuomenei – 97-eri
Kraštotyrinis-leidybinis projektas „Krašto garbė. Mūsų žmonės Lietuvos kariuomenėje 1918-1940“ Stakliškių karžygys Adomas Jaskutėlis (1886-1945) Stakliškės nuo 1862 iki 1915 metų priklausė Vilniaus gubernijos Trakų apskrities Jiezno valsčiui. Iš šio valsčiaus Stakliškių mobilizacinio punkto 1914 m. į carinę kariuomenę ginti „caro, pravoslavijos ir Tėvynės“ buvo pašaukta daugiau kaip 300 valsčiaus žmonių, jų tarpe daugiau […]
Skaityti daugiau
Lietuvos valstybės 100-ečiui artėjant. Mintys be užuolankų
Senosiose Prienų kapinėse šalia kitų kapų verkia užmirštas Prienų burmistro Konstantino Olšausko kapas. Gimė jis prieš 125 metus Prienų mieste, 1890 m. spalio 9 dieną. Buvo vienas iš pirmųjų Krikščionių demokratų sąjungos skyriaus, įkurto1918 m. pabaigoje, narių, kartu su daktaru Juozu Brundza kūrė lietuvišką savivaldą. J. Brundza faktinis krašto vadovas buvo nuo 1918 m. […]
Skaityti daugiau
Pažinkime savo kraštą
Šie metai Lietuvos šaulių sąjungos Kauno 2-osios rinktinės šauliams, kaip niekada buvo turiningi pažintinėmis kelionėmis aplankant Lietuvos savanorių-karių ir pokario partizanų kovų vietas už Lietuvos nepriklausomybę ir laisvę. Buvo aplankyta žinomo Dainavos apygardos partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago vadaviečių vietos Kalesnykų miške ir Stakliškių seniūnijoje.1918-19-tų metų savanorių kapai ir pokario aukų memorialas Jiezno miestelyje. Dalyvavome Lietuvos […]
Skaityti daugiau
Nauja krašto istorijoje. Radinys, iš esmės keičiantis Išlaužo ir jo apylinkių istorijos laiko ribas
Prieš 10 mėnesių susipažinome su garbiu Išlaužo parapijos klebonu Sigitu Bitkausku, entuziastu, bei parapijos „Caritas“ kolektyvu, kuriam vadovauja didelė entuziastė ir tikra krašto mylėtoja Rita Kašubienė. Išlaužo Šv. Mergelės Marijos Krikščionių Pagalbos bažnyčia pamažėle nyksta, nes yra pastatyta ant nuo drėgmės yrančių buvusio dvaro rūmų pastatų. Paprašius parapijos klebonui ir aktyvui, nėrėme ieškoti dokumentų, rodančių […]
Skaityti daugiau
Mato Šalčiaus vardas turi būti įrašytas Lietuvos istorijos puslapiuose
Vilija Čiapaitė Prieš 125 metus 1890 m. rugsėjo 20 d. Čiudiškiuose, Prienų valsčiuje, gimė Matas Šalčius – Lietuvos žurnalistas, rašytojas, keliautojas, visuomenės veikėjas. Biografija M. Šalčiaus tėvas kilęs iš senos Šalčių giminės, kuri minima jau nuo XVIII amžiaus. Pranė ir Juozas Šalčiai augino septynis sūnus ir dvi dukteris, Matas buvo ketvirtas vaikas šeimoje. Dar besimokydamas […]
Skaityti daugiau
Tolimi krašto istorijos aidai. Šalia kelio karčiama…
Jau 1492 metais LDK didžiojo kunigaikščio Aleksandro Jogailaičio privilegijoje, kurioje pirmąkart paminėtas Jiezno dvaro vardas, teigiama, kad Darsūniškio bažnyčios naudai „jos dabartiniams valdytojams bei jo teisėtiems įpėdiniams mūsų Darsūniškio dvare atidavėme, pavedėme ir dabar atiduodame, pavedame ir amžinai priskiriame teisę statytis ir įrengti laisvą smuklę bažnyčios žemėje ir sklype iš tos smuklės imti duoklę […]
Skaityti daugiau