Krašto istorija
Birštono muziejui – 50. Petro Kazlausko atmintis
Ši diena, ši kovo 6-oji svarbi jubiliejinė data ne tik Birštonui, bet ir visam mūsų regionui. Lygiai prieš 50 metų Birštono muziejaus vedėju buvo paskirtas mokytojas Petras Kazlauskas. Ilgą laiką muziejus buvo tuometinio Kauno istorijos muziejaus padalinys. Vėliau, 1995 m. Birštonui išėjus iš Prienų rajono administracinės priklausomybės ir tapus savivaldybės centru, ir muziejus tapo Birštono […]
Skaityti daugiau
Vasario 16-osios skaitiniai (II). Nepriklausomybės paskelbimo aktas – tautinės vienybės aktas
1918 m. vasaris buvo labai įtemptas Lietuvos tarybos nariams. Dauguma manė, kad svarbiausiame Lietuvos dokumente turi būti užfiksuoti kaizerinės administracijos reikalaujami bendri su Vokietija ryšiai, nes be jų negalima bus kurti valstybės. Keturi „maištininkai“ – Steponas Kairys, Mykolas Biržiška, Jonas Vileišis, Stanislovas Narutavičius – manė, kad Nepriklausomybės akte turi būti įtvirtinta tai, kad Lietuva tampa […]
Skaityti daugiau
Vasario 16-osios skaitiniai (I). Istorinės, svarbios Nepriklausomybės Akto smulkmenos
Vėl tarsi prieš 99-erius metus mintyse, širdimi, pojūčiais ir vaizdiniais atsiduri Vilniuje, anksčiau Didžiosios, dabar Pilies gatvės 30-uoju numeriu pažymėtuose Štralio namuose. Čia žvarbų 1918 m. vasario 16-os vakarą, persikėlę iš kitos Vilniaus vietos, rinkosi žmonės, šimtmečiams nulėmę visos mūsų tautos, net ir mūsų istorinių kaimynų likimą. Tai buvo iškiliausi, intelektualiausi ir atsakingiausi tautos žmonės. […]
Skaityti daugiau
Dailininkas Zusmanas Gurvičius – Jiezno sūnus
Sausio 24 d. Jiezno kultūros ir laisvalaikio centre vyko iškilmingas minėjimas, skirtas kraštiečio, pasaulinio garso dailininko Zusmano Gurvičiaus 90-mečiui. Paminėti savo tėvo gimimo jubiliejų jo gimtajame Jiezne iš tolimojo Urugvajaus atvyko dailininko sūnus Martinas Gurvičius (Martin Gurvich). Minėjime dalyvavo Prienų rajono savivaldybės meras Alvydas Vaicekauskas, Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos generalinė sekretorė Asta Junevičienė, žemietis, Lietuvos […]
Skaityti daugiau
Ieva Simonaitytė ir Birštono kurortas
2017-ieji – Ievos Simonaitytės metai „Aš rašau apie kraštą, žmones, kultūrą, kurių nebėra. Kai stovi prie kapo duobės, į kurią gula ištisi kaimai su savo žmonėmis ir jų vartotais žodžiais, pasakomis, padavimais, pajunti norą pastatyti bent menką medinį krikštą. Jis netrukus sutrūnys ir pradings, bet galbūt koks nors praeivis perskaitys to paminklo įrašą ir pasidžiaugs […]
Skaityti daugiau
Jiezno štetlas dailininko Zusmano Gurvičiaus gimimo laikais
Rytoj, sausio 24 dieną, antradienį, Jiezne, mokslinėje konferencijoje bus pagerbtas 1927 m. sausio 9 dieną Jiezne gimusio žymaus Urugvajaus ir viso pasaulio dailininko Zusmano Gurvičiaus atminimas. Konferencijoje dalyvaus ir Gurvičių gyvenimą bei kūrybą už Lietuvos ribų apibūdins dailininko sūnus, taip pat dailininkas Zusmanas Gurvičius. Tiesiog reikia atkreipti dėmesį į Jiezno seniūnijos ir kultūros ir laisvalaikio […]
Skaityti daugiau
Vasario 16-osios keliu. Didžiosios krašto asmenybės 1917 m. rugsėjo 18–22 d. Vilniaus konferencijoje
Nepaprastai reikšmingas ir svarbus etapas kelyje į Vasario 16-osios Nepriklausomybės Aktą buvo 1917 m. lietuvių inteligentų suvažiavimas, vėliau įgavęs Vilniaus konferencijos pavadinimą. 1917 m. rugsėjo Vilniaus konferencijos sprendimai. Vilniaus konferencijos istorinį virsmą sąlygojo lietuvių inteligentų diplomatinės pastangos, susitikimai su įtakingais asmenimis, prašymai Europoje ir Šiaurės Amerikoje 1916–1917 m. suteikti Lietuvai politinės autonomijos teises pagal istorinių […]
Skaityti daugiau
Lietuvos valstybės 100-mečio paminėjimui ir šventei – prasmingą, atsakingą ir kompetentingą dėmesį! (II). Paroda „Mokytojo kelias“ Jiezno gimnazijoje
Vien savanorių, gynusių mūsų kraštą, daugelio vėliau patyrusių tremtis, tarp jų ir žuvusių, yra šimtas pavardžių, vien krašto pradinėse mokyklose abiejose Nemuno pusėse dirbo per 70 mokytojų, .„Žiburio“ gimnazijoje tarpukariu iniciatyviai ir atsakingai dirbo per 30 mokytojų. Nemažiau kaip 50 valsčių viršaičių abiejose Nemuno pusėse atsakingai dirbo krašto labui. O mūsų tarpukario lakūnai, karininkai, gydytojai, viešosios tvarkos ir […]
Skaityti daugiau
Lietuvos valstybės 100-mečio paminėjimui ir šventei – prasmingą, atsakingą ir kompetentingą dėmesį! (I)
Baigiasi adventinio susimąstymo dienos, greit per savaitę, kaip ir risčia Laplandijos Kalėdų Senelį vežantys elniai, prabėgs kalėdinė savaitė. Greit būsime ir ant 2018 m. slenksčio. Apsidairykime, mielieji, iki garbingų 100 metų senumo Signatarų parašų ant Nepriklausomybės akto Vilniaus Pilies gatvėje buvusioje Štralio kavinėje virsmo bus belikę tik truputį daugiau kaip 13 mėnesių. Ta nedidelė laiko […]
Skaityti daugiau
Iškiliausių šimto asmenybių rinkimai iš savo kraštiečių tarpo
Nubudom kalbos geležy. Prašvitom raides pažinę. Ir perskaitėm šitaip: „Graži Tu, mano brangi tėvyne“! (Just. Marcinkevičius) 2017 m. Lietuvos muziejų kelias „Vasario 16-osios kūrėjai ir puoselėtojai“. Kviečiame išgirsti, pasigilinti, prisijungti. Lietuvos muziejų asociacija, įgyvendindama kultūros paveldo aktualinimo, kultūros ir meno sklaidos bei modernių muziejinių iniciatyvų edukacinį projektą „Lietuvos muziejų kelias“, 2017 metais […]
Skaityti daugiau
1919-1920 m. Lietuvos savanoriai – Lietuvos laisvė, pavyzdys ir priesakai mums
Šios dienos Jieznas ir kraštas laukė mažiausiai 25, jei ne 60 metų, kada su paskutinio krašto partizano žūtimi buvo užgesusi viltis, įamžinti mūsų savanorių atminimą. Tai mūsų krašto garbė, pasididžiavimas, tai pavyzdys visoms kartoms, tai kiekvieno iš mūsų sąžinės malda. Sugrįžkime į 1918 m. pabaigą.1918 m. lapkrityje, Lietuvos valstybę pradėjus pulti bolševikams ir lenkams, Lietuvos […]
Skaityti daugiau
Žydų egzekucijos vieta Prienuose – viso krašto žydų žudynių vieta
Jeruzalėje, Jad Vašem memoriale holokausto aukoms atminti, yra iškalti Lietuvos miestų ir miestelių, kuriuose gyveno nacių ir jų vietinių talkininkų sunaikintos žydų bendruomenės, vardai. Akmens luite iškalti ir Prienų, Jiezno, Stakliškių, Balbieriškio, Veiverių, Pakuonio pavadinimai. Gerai, kad Prienuose pagerbsime nužudytuosius, nors, atrodo, kad čia tai atliksime paskutiniai Europoje. Žydų žudynių vieta Prienuose ne tik simbolizuoja, […]
Skaityti daugiau
Lietuvos žydų genocido aukų dienai. Archyvinių dokumentų kalba apie holokaustą Prienų mieste (II). Nužudytųjų pavardės
Naciai ir jų pakalikai manė ištrinsią žydus ne tik iš gyvųjų atminties, bet ir iš gyvenimo apskritai. Krašto žydų įvardijimas pavardėmis turi ne tik simbolinę, bet ir humanistinę prasmę. Prienuose patys pirmieji žydai buvo sulaikyti 1941 m. birželio – liepos mėnesiais. Jie buvo įtariami simpatijomis sovietams, dalyvavimu sovietų mitinguose, antivokiškais pasisakymais. 27 žydai, 21 lietuvis, […]
Skaityti daugiau