Andrius Palionis: „Sieloje esu socialdemokratas, kitos partijos nariu niekada nebūsiu”.

Vacys Staknys

Prieš trejus metus į Seimą Prienų ir Birštono krašto vienmandatinėje apygardoje kaip nepriklausomas kandidatas išrinktas Andrius Palionis pastaruoju metu atsidūrė įvairiausių diskusijų centre.

O tam atsirado ir preteksas. Seimo nario oponavimas dabartinei LSDP Prienų skyriaus vadovybei bei per rinkimus į savivaldą atviras palaikymas visuomeninio rinkimų komiteto „Už pasitikėjimą, atsakomybę ir sėkmę” kėlė ir kelia daug klausimų dėl A. Palionio kandidatavimo į Seimą 2016 metais.

2012 metais Andrius Palionis pirmą kartą žengė keliu, kuriuo 11 metų ėjo tragiškai žuvęs jo tėvas Juozas Palionis. Ir nors J. Palionis ilgą laiką vadovavo LSDP Prienų skyriui, jo sūnus vietą Seime iškovojo kaip nepriklausomas kandidatas ir tik vėliau tapo LSDP nariu.

A. Palionis, paklaustas apie kandidatavimą  į Seimą antrajai kadencijai, atsakė, jog žino tik vieną dalyką – jog kandidatuos. Pasak seimūno, tam yra nemažai priežasčių, o pagrindinės tos, kad yra pradėta daug darbų, kurie laukia įgyvendinimo: „2012 m. kandidatavau į Seimą, nes norėjau pratęsti tėvuko pradėtus darbus, įvykdyti duotus pažadus krašto žmonėms. Praėjus trejiems metams daug kas padaryta, bet atsirado naujų projektų, kurie labai svarbūs man asmeniškai ir, manau, mūsų krašto žmonėms – lietuvių kalbos, kultūros, tautos tradicijų puoselėjimo”.

Pasak Seimo nario, ne jis, o LSDP bičiuliai turi nuspręsti, ar jis tinka būti socialdemokratų kandidatu į Seimą kitų metų rinkimuose. Anot A. Palionio, jei partija nuspręs dėl kitos kandidatūros, tai jam beliks, kaip ir prieš ketverius metus, pasirinkti nepriklausomo kandidato statusą. „Sieloje esu socialdemokratas, kitos partijos nariu niekada nebūsiu”, – patikino Seimo narys.

Toks A. Palionio pareiškimas daug ką nuvils, nes jau buvo kalbų, kad jį savo gretose norėtų matyti ne viena partija.

Seimas ar apygarda?

Pagrindinis Seimo narių darbas – priiminėti įstatymus, kurie stiprintų valstybę bei atitiktų žmonių lūkesčius. Bet kaip tada su pažadais rinkėjams?

A.Palionio teigimu, vienas kitam neprieštarauja, nes daug įstatymų pataisų ir gimsta po pokalbių su krašto gyventojais, verslininkais, ūkininkais.

Pagal Seimo pateiktą statistiką, mūsų krašto Seimo narys pateikė svarstyti 66 teisės aktų projektus. 36 iš jų buvo priimti, o tai reiškia, jog daugiau negu pusė (54,55%). Galima drąsiai pasakyti, jog tai geras rezultatas, prisimenant, jog visi pateikti teisės aktų projektai yra susieti su ekonomika ir biudžetu.

Bet daugelis iš mūsų pasakys, jog Seimo narys daug laiko praleidžia ir susitikimuose su gyventojais. Ir jie taip pat bus teisūs. Pats Seimo narys įsitikinęs, jog darbas Seime ir apygardoje – tai vienos bendros veiklos sudedamosios dalys. „Viską lemia darbų planavimas ir tikslo turėjimas“ , – tvirtino A. Palionis.

Asmeniškumai ir politika – nesuderinami dalykai

Neretai tenka girdėti, jog Seimo nario ir Prienų rajono valdžios santykiai labai įtempti. Pats A. Palionis teigė, jog taip nėra, o jis pats po savivaldos rinkimų jau buvo susitikęs su išrinktuoju meru Alvydu Vaicekausku. Anot Seimo nario, susitikime buvo išsakyti aiškūs savivaldybės veiklos prioritetai ir bendrų veiksmų planai. „Politikoje asmeninės ambicijos negali būti kliūtimi darbui, kuris orientuotas į krašto gerovę”, – pasakė A. Palionis.

Seimo narys taip pat sveikina atsinaujinusį bendradarbiavimą tarp Prienų rajono ir Birštono savivaldybių. Pasak A. Palionio, tai reikėjo padaryti jau seniai ir gal tada dviračių takas būtų nepasibaigęs šalia Prienų ženklo.

Kraštiečiams būdingas verslumas, bet trūksta dialogo su valdžia

A. Palionis labai pozityviai atsiliepė apie krašto žmonių verslumą, bet suabejojo, ar Prienų rajono savivaldybė, formuodama verslo ir žemės ūkio rėmimo fondus, viską tinkamai įvertino. Anot Seimo nario, būtent savivaldybė, esant sudėtingai ekonominei situacijai, turi padėti smulkiajam verslui ir ūkininkams išgyventi, o vėliau atsigavęs verslas papildys biudžetą. Tiesa, šiemet naujai išrinktas meras A. Vaicekauskas parodė iniciatyvą ir jau buvo organizuoti susitikimai su ūkininkais ir verslininkais. Taip pat formuojama rajono Verslo taryba, kurioje savivaldos, verslininkų ir ūkininkų atstovai kartu bandys formuoti rajono vystymosi strategiją.

Švietimas – investicija į ateitį, o ne našta biudžetui

Seimo narys įsitikinęs, jog kaimo mokyklų uždarymas atsižvelgiant tik į ekonominius rodiklius – klaidinga sistema, nes lėšos švietimo išlaikymui – tai ne išlaidos, o investicija į ateitį. Vyriausybė daro žingsnius, kad kaimo vietovėse išliktų mokyklos. Nors mokinių skaičius mažėja, švietimui skiriamos lėšos nebuvo mažinamos, o dabar numatoma jas formuoti ne pagal mokinio krepšelį, o klasės.

Deja, pasak A. Palionio, savivaldybė neturi aiškaus plano, kaip išsaugoti švietimą kaimuose bei  paskatinti jaunimą grįžti į juos, nes vieno kito savaitgalinio gyventojo atsiradimas nesprendžia kaimo problemos iš esmės.

Regioninė plėtra – prioritetas, bet sunkiai įgyvendinamas

Regionė plėtra yra Vyriausybės programos prioritetas, tiesa, teisės aktai, kurie galėtų užtikrinti aktyvesnę plėtrą, sunkiai skinasi kelią. Štai projektas, pagal kurį miestuose, kuriuose gyvena iki 30000 gyventojų, įmonės galėtų pelną investuoti ir į iki penkerių metų senumo įrangos atnaujinimą, įstrigo Teisės departamente. Bet, pasak A. Palionio, ši pelno įstatymo pataisa bus teikama Seimui dar šiais metais.

Pataisos, kurios neįveikė ir Prezidentės veto

Seimo narys išvardino svarbiausias įstatymo pataisas, kurias yra inicijavęs. Tai valiutos keityklių pataisa, pagal kurią šia veikla gali užsiimti visi juridiniai subjektai, kurie yra įregistravę ją, o ne tik komerciniai bankai. Tai ypač patogu smulkiajam verslui.

A. Palionis yra inicijavęs įstatymo projektą, pagal kurį Lietuvoje įtvirtinamos 42 miškų urėdijos. Premjero A. Butkevičiaus prašymu, Prezidentė jį vetavo, bet Seimas atmetė veto ir taip buvo užkirstas kelias sunaikinti gerai veikiančią sistemą.

A.Palionis teigė, jog nesigaili priimtų sprendimų, dėl kurių sukelta tiek daug aistrų, ir jei situacija pasikartotų, pasielgtų, anot jo, taip pat. Pasak Seimo nario, kaip kiekvienam organizmui, taip ir Savivaldybės tarybai, reikia pokyčių, naujų idėjų ir daugiau iniciatyvos, sprendžiant eilinių gyventojų problemas.

Seimo narys pokalbio, būtent pokalbio, o ne interviu, pabaigoje, sakė, jog nors jo tėvelis J. Palionis daug pasakojo apie darbą Seime, bet tik pats tapęs juo jis suprato, kad papasakota buvo nedaug. Prireikė metų, kol, pasak A. Palionio, tapo aišku, kaip veikia įstatymų priėmimo sistema. Seimo narys prisipažino, jog dirbti apygardoje lengviau nei posėdžiauti Seime, bet abu veiksmai papildo vienas kitą ir padeda priimti gyvybiškai svarbius sprendimus.

A.Palionis, paklaustas, kodėl taip mažai pateikiama informacijos apie jo veiklą apygardoje, nusišypsojo ir pasakė, jog darbai patys už save kalba, bet pagalvojęs prisipažino, kad gal ir reikėtų daugiau papasakoti apie krašto žmones, kurie tyliai dirba savo ir Lietuvos labui.