Vidmantas Venclovas
Lapkričio 17 d. Birštono parapijos Caritas bendruomenės namuose vyko 1863 metų sukilimo metinių paminėjimo renginys, kuriame buvo pristatyta knyga „Bajorai Bartoševičiai – Lietuvos laisvės gynėjai, Birštono krašto kūrėjai“.
Renginyje dalyvavo šios bajorų giminės atstovė Zita Bartusevičiūtė ir knygos sudarytoja Rita Pauliukaitienė.
Įdomiausia tai, jog į renginį, kuriame buvo pristatoma knyga apie vieną iš Birštono kurorto sumanytojų, Kurhauzo statytoją,1863 metų sukilimo dalyvį, mecenatą Adomą Bartoševičių, neatvyko nei vienas Birštono savivaldybės administracijos, nei Tarybos narys. Birštone mėgstama pakalbėti apie kurorto karališkumą, bet paminėti tų, kurie prieš 1863 m. sukilimą susirinkę Birštono Kurhauze svajojo apie laisvę, net nesugebėjo rasti laiko.
Ir kodėl renginys vyko Caritas bendruomenės namuose, o ne Kurhauze? Kodėl renginyje buvo vienas kitas jaunas žmogus, o ne pulkas Birštono gimnazijos mokinių?
Taip, bendruomenės namai buvo pilni, ir ačiū kurorto senjorams, kurie dažniausiai gelbsti prasmingus renginius.
Birštono muziejaus direktorius Simonas Matulevičius sakė, jog „Birštonas 1863 metų sukilimo istorijoje matomas labai aiškiai“. Kurhauze susirinkę bajorai sprendė, ar prisidėti prie sukilimo, ir sprendimas buvo priimtas – taip. Sukilimas žlugo, represijos buvo žiaurios, bet niekas iš žmonių, norinčių gyventi laisvoje šalyje, nesusitaiko su vergija ir stoja kovoti vėl ir vėl.
Adomo Bartoševičiaus gimtose Jiezno apylinkėse 1919 metais buvo apginta tik ką atgimusi Lietuva, o prieš 33 metus Lietuva atgavo nepriklausomybę. Gyvename demokratinėje valstybėje, gyvenimo dinamika vis spartėja ir mes neretai pamirštame sustoti ir apmąstyti savo ir šalies gyvenimą.
Žinoti savo krašto istoriją būtina, nes be praeities nėra ir ateities.
