Jonas Kavaliauskas
Kai už lango žiema, gražiai sninga, mes ne tik džiaugiamės gamtos grožiu, bet ir pradedame jausti nepatogumus, ypač tie, kurie vairuoja įvairią techniką. Visada surandamas ir bėdų kaltininkas. Šiuo atveju keiksnojami kelininkai. Bet patys kelininkai, pripažindami, jog žiemą keliai nėra idealios būklės, teigia, jog dirba pagal nustatytus normatyvus ir tikrai gerai.
Pasak VĮ „Kauno regiono keliai“ direktoriaus Vidmanto Lisausko, 6 įmonės padaliniai aptarnauja apie 2680 km kelių, iš jų 190 km – magistraliniai, 620 km – rajoniniai bei 1871 km – krašto, 860 km krašto kelių yra su žvyrkelių danga.
Anot įmonės vadovo, pastarieji metai buvo sudėtingi, nes dėl sumažėjusio finansavimo reikėjo atleisti iš darbo daugiau negu 100 darbuotojų.
V. Lisausko teigimu, krizės laikotarpiu finansavimas sumažėjo 35 proc., ir tai, be jokios abejonės, atsiliepė bendrai situacijai. Visos kelių tarnybos ieško, kaip papildomai uždirbti, ir imasi rangovinių darbų.
Kauno regiono vadovas teigė, jog tarnybos turi pakankamai technikos, kad suvaldytų net pačią blogiausią situaciją. Tiesa, būna atvejų, kai ir jų technika bejėgė prieš gamtos padarinius (plikledis).
Daugiausia kelininkų darbai kritikuojami būtent žiemos sezono metu. Bet, V. Lisausko teigimu, dažnai šie keiksnojimai nieko bendro neturi su kelininkais. Pvz.: miestuose gatves prižiūri ne kelių tarnybos, bet keiksmai vis tiek skrieja kelininkų link.
Kelininkai sutinka, kad po smarkių pūgų vienu metu visus kelius paversti pravažiuojamais nebeįmanoma. Jie veikia pagal normatyvus ir pirmiausia tvarko magistralinius kelius, o tik vėliau rajoninius ir krašto.
Pasak kelininkų atstovų, saugumą keliuose užtikrina ne tik išvalytas kelias, bet ir vairuotojų atsargumas. Žiemos sezonu vairavimas turi savo ypatumus, todėl visų pirma niekur nereikia skubėti.
Šiuo metu kelininkai slidumui keliuose panaikinti naudoja druskinį tirpalą, bet ir jis veiksmingas tik ten, kur dideli automobilių srautai. Kitais atvejais tirpalas ne toks visagalis. V. Lisauskas kalbėjo apie kelininkų pasiaukojimą ir kvietė būti tolerantiškais, nes saugumas keliuose priklauso ir nuo kelininkų veiksmų, ir nuo vairuotojų vairavimo įgūdžių.
„Kauno regiono kelių“ bendrovės direktoriaus pavaduotojas kelių priežiūrai Tomas Mockus pabandė paneigti keletą mitų, kurie sklando apie kelininkus. Pirmasis – kelininkai pramiega – neatitinka tikrovės, nes visos kelių tarnybos dirba pagal nustatytą tvarką ir laikosi Kelių direkcijos patvirtingų grafikų. Antrasis mitas, jog žiemą dėl kelių būklės įvyksta daugiau eismo įvykių, taip pat nepagrįstas, nes statistika rodo, kad daugiau eismo įvykių tenka ne žiemos sezonui.
T. Mockus pabrėžė, jog pagrindinė kelininkų užduotis – keliai turi būti pravažiuojami, o jų slidumas nesvarbus.
Dar vienas pastebėjimas, kuris gali supykdinti vairuotojus, kad esant lijundrai normatyvai neleidžia barstyti kelių. O dar vairuotojai, ypač mokyklinių autobusiukų, neturi pamiršti, jog jei kelias slidus, reikia ant ratų uždėti grandines, nes vairuotojas taip pat atsako už keleivių saugumą.
Kelininkai saugumui keliuose užtikrinti naudoja nemažai įvairių inžinierinių priemonių, o kelių būklė stebima ir elektroninėmis priemonėmis.
Su gamta nelabai pakovosi. Geriausias būdas – sugebėti prisitaikyti prie oro sąlygų. Kelininkai tikrai žino, ką jie turi padaryti. Tik ar mes patys žinome, kaip turime elgtis kelyje?
