Išėjęs ginti Tėvynės… Birštono krašto partizanas Vytautas Kabašinskas-Litas 1927-1949 m.

Vėlesnės kartos birštoniškiai, o ir viso krašto žmonės, yra matę arba girdėję kalbant apie žinomą tarpukario Birštone sėkmės verslininką, ilgametį girininką, krašto autoritetą Adomą Kabašinską (1885-1945), nors išsamesnė, gilesnė šios pakankamai svarbios asmenybės biografija dar neparašyta, nenušviesti net jo paskutiniai gyvenimo metai tarp žmonos giminaičių Kaune, dar nesurastas šeimos kapas.
Jis anksti neteko tėvų, augo pas dėdę, vaikystėje piemenavo. Buvo darbštus, veiklus, baigė pradžios mokyklą, pramoko daug kalbų. Išmoko statybininko ir staliaus amato. 1914 m. Vilniaus miesto chemijos inžinieriui Kasparui Birštone ant Nemuno kranto pastatė gražią vilą, vėliau tapusią nuomojama Lietuvos karininkų sanatorija. Jis 1918-1919 m. vadovavo pirmajai lietuviškai Birštono savivaldai.
1923 metų vasarį, jau turėdamas du namukus, vedė Eleną Jarošaitę, buvusią Kasparo tarnaitę (LVIA, f.1043, ap.1, b.7, l.39), kuriai inžinierius mirdamas užrašė vilą Birštone. 1927 m. turtingiems sutuoktiniams, daug uždirbantiems iš nuomojamos Lietuvos karininkams vilos, gimė sūnus Vytautas (kolekcininko Almanto Miliausko nuotrauka – V. K.). Deja, iki šiol žinios apie sūnų buvo labai skurdokos. Vytautas baigė pradžios mokyklą Birštone, o 1942-1946 metais mokėsi Prienų „Žiburio“ gimnazijoje. O 1946 metų vasarą jis, kaip ir daugelis jo buvusių mokyklos draugų, pasuko į mišką ir įsiliejo į partizanų gretas.

Nemažai informacijos apie partizaną Vytautą Kabašinską-Litą pateikiama partizano, laisvės kovotojo Vytauto Juodsnukio knygoje „Suvalkijos partizanų takais“, antroje dalyje. Tai vertingas ir išsamus partizaninio judėjimo mūsų krašte, abiejose Nemuno pusėse, metraštis. „Vytautas Kabašinskas Lito slapyvardžiu įstojo į Merkio-Algirdo Juodžio vadovaujamą Geležinio vilko rinktinės 5 kuopą. Netrukus buvo paskirtas kuopos žvalgybininku. 1946 metų gruodžio mėn. 2 dieną rinktinės vado Žaliuko teikimu, Tauro apygardos vado Žvejo įsakymu Nr.36 Litas apdovanotas juostele „Už narsumą“. 1947 m. sausio 12 dienos įsakymu kuopą pervedus Birutės štabo pavaldumui, 1948 m. gegužės mėnesį buvo paskirtas Birutės rinktinės Žiedo kuopos rajono Žvalgybos skyriaus vadovu.“ (Vytautas Juodsnukis. Suvalkijos partizanų takais, II dalis, K., 2011, p.206-207). Partizanų veikla minėtame rajone buvo itin pavojinga, nes čia nuolatos zujo Pakuonio MGB garnizonas, Kaune, Aukštoje Panemunėje, dislokuoti sovietų kariuomenės ir MGB įgulos daliniai. Tyrinėtojas pastebi, kad „Vasaros metu partizanai dažniausiai slapstydavosi Vaišvydavos ir Dubravos miškuose, Nemuno šlaituose įrengtuose bunkeriuose. Priešo siautėjimų metu persikeldavo į dešinę Nemuno pusę ir pasitraukdavo į Dabitos, Varkališkių, Darsūniškio, Užgirėlių, Norkūnų ir Vaiguvos miškus bei Kruonio apylinkes. Pakuonio valsčiaus Guogų ir Piliuonos apylinkių Nemuno šlaituose, Juodkošių miškelyje ir patikimų ūkininkų sodybose partizanai buvo įsirengę žieminius bunkerius“ (Ten pat).

Susidūrimai su emgebistais
V. Kabašinskui-Litui 1948 m. sausio 26 dieną pavyko išvengti mirties ties Vaišvydava. Tada, užėjęs į vieną sodybą, emgebistų kulkomis buvo pervertas jo būrio draugas (Ten pat, p.208).
1949 m. birželio 6 dieną Prienų rajono emgebistai, pagal užverbuoto informatoriaus pranešimą, apsupo Vainatrakio kaime vienoje sodyboje Sekmines šventusius partizanus. Daug kovos draugų žuvo, bet V. Kabašinskas-Litas buvo nesunkiai sužeistas ir sugebėjo pasitraukti bei išvengti apsupimo (Ten pat, p.346). Jis keltininko pagalba persikėlė per Nemuną ir pasitraukė už Nemuno į Visginų – Varkališkių mišką, kur Nemuno pakrantės šlaite turėjo įsirengęs nedidelį patogų bunkeriuką (Ten pat, p.367).

Birštono krašto sūnaus žūtis

V. Kabašinskas žuvo 1949 m. rugpjūčio 21 dieną Pakuonio valsčiaus Guogų kaime. Visos žūties aplinkybės ir detalės išsamiai atskleistos laisvės kovų dalyvio V. Juodsnukio knygoje, sodybos savininkės Julijos Šukevičiūtės pasakojime 1994 m: „Netrukus subildėjo atidaromos lauko durys. Audros gūsio banga įstūmė partizaną Litą lietaus permerktais drabužiais. Ant kėdės atlošo numetęs šlapią švarką ir persivilkęs sausus marškinius, pakviestas Litas atsisėdo prie mūsų vaišių stalo. Vėliau paaiškėjo, kad tuo metu pas kaimyną atsibastę pijokavo Panemunės MGB viršininkas leitenantas Kerbelis su grupe garnizono kareivių ir stribų. Mama išėjusi į priemenę kelis kartus klausė, kas beldžiasi. Išgirdusi lauke rusiškai kalbant išsigando ir kiek galima delsė atidaryti duris.Tuo metu Litą išvedžiau į kitą kambarį ir pamažu atvėriau langą. Pažvelgęs į palangėje augantį alyvų krūmą Litas su pistoletu šoko pro langą. Nuaidėjo keli pistoleto šūviai ir trumpa už krūmo pasaloje lindėjusio MGB slapuko automato serija. Kulkų nukirstas Litas nuvirto į palangėje žydėjusių gėlių lysvę.“ (Ten pat, p.367-368).

„Netrukus Kerbelio įsakytas Čepulionis, nuėjęs į daržinę, paruošė vežimą ir pakinkė arklius. Į Čepulionio vežimą susodinę penkis suimtuosius ant drobynų įsitaisė keli kareiviai ir stribai. Į brikelį įmesto Lito galva buvo po sėdynės lenta… Ant sėdynės susėdusių leitenanto Kerbelio, žemojo politruko ir stribo Savicko kerziniais batais apautos kojos rėmėsi į bejausmę partizano Lito krūtinę…“ (Ten pat, p.369). Popietėje bričkelė įsuko į Panemunės MBG ir stribų būstinės kiemą Birutės gatvėje. Stribai išmetė Tauro apygardos Geležinio vilko rinktinės Gedemino tėvūnijos skyriaus vado Vytauto Kabašinsko-Lito kūną.
1988, paskutiniais sovietų okupacijos metais „Panemunėje, Birutės gatvėje, per buvusio MGB-stribų būstinės, nusavinto gydytojos Kiaunienės namo kiemą ir daržą buvo kasama šiluminės trasos tranšėja. Vietiniai gyventojai pasakojo, kad buvo atkasti ir mėtėsi daug žmonių kaulų. Dalis jų, pakrauti į sunkvežimius buvo išversti į sąvartyną. Vaikai žaisdami spardydavo stribyne nukankintų žmonių kaukuoles…“ (Ten pat, p.370).
Partizanų atminties atskleidimas, jų atminties išsaugojimas turėtų būti ne vienos kokios nors partijos ar visuomeninės organizacijos, o visų mūsų, visų partijų ir visos tautos rūpestis. Juk jie kovojo už demokratinę, teisingą ir daugiapartinę Lietuvą.

Istorikas Vytautas Kuzmickas