Krašto istorija
Vasario 16-osios keliu. Didžiosios krašto asmenybės 1917 m. rugsėjo 18–22 d. Vilniaus konferencijoje
Nepaprastai reikšmingas ir svarbus etapas kelyje į Vasario 16-osios Nepriklausomybės Aktą buvo 1917 m. lietuvių inteligentų suvažiavimas, vėliau įgavęs Vilniaus konferencijos pavadinimą. 1917 m. rugsėjo Vilniaus konferencijos sprendimai. Vilniaus konferencijos istorinį virsmą sąlygojo lietuvių inteligentų diplomatinės pastangos, susitikimai su įtakingais asmenimis, prašymai Europoje ir Šiaurės Amerikoje 1916–1917 m. suteikti Lietuvai politinės autonomijos teises pagal istorinių […]
Skaityti daugiau
Lietuvos valstybės 100-mečio paminėjimui ir šventei – prasmingą, atsakingą ir kompetentingą dėmesį! (II). Paroda „Mokytojo kelias“ Jiezno gimnazijoje
Vien savanorių, gynusių mūsų kraštą, daugelio vėliau patyrusių tremtis, tarp jų ir žuvusių, yra šimtas pavardžių, vien krašto pradinėse mokyklose abiejose Nemuno pusėse dirbo per 70 mokytojų, .„Žiburio“ gimnazijoje tarpukariu iniciatyviai ir atsakingai dirbo per 30 mokytojų. Nemažiau kaip 50 valsčių viršaičių abiejose Nemuno pusėse atsakingai dirbo krašto labui. O mūsų tarpukario lakūnai, karininkai, gydytojai, viešosios tvarkos ir […]
Skaityti daugiau
Lietuvos valstybės 100-mečio paminėjimui ir šventei – prasmingą, atsakingą ir kompetentingą dėmesį! (I)
Baigiasi adventinio susimąstymo dienos, greit per savaitę, kaip ir risčia Laplandijos Kalėdų Senelį vežantys elniai, prabėgs kalėdinė savaitė. Greit būsime ir ant 2018 m. slenksčio. Apsidairykime, mielieji, iki garbingų 100 metų senumo Signatarų parašų ant Nepriklausomybės akto Vilniaus Pilies gatvėje buvusioje Štralio kavinėje virsmo bus belikę tik truputį daugiau kaip 13 mėnesių. Ta nedidelė laiko […]
Skaityti daugiau
Iškiliausių šimto asmenybių rinkimai iš savo kraštiečių tarpo
Nubudom kalbos geležy. Prašvitom raides pažinę. Ir perskaitėm šitaip: „Graži Tu, mano brangi tėvyne“! (Just. Marcinkevičius) 2017 m. Lietuvos muziejų kelias „Vasario 16-osios kūrėjai ir puoselėtojai“. Kviečiame išgirsti, pasigilinti, prisijungti. Lietuvos muziejų asociacija, įgyvendindama kultūros paveldo aktualinimo, kultūros ir meno sklaidos bei modernių muziejinių iniciatyvų edukacinį projektą „Lietuvos muziejų kelias“, 2017 metais […]
Skaityti daugiau
1919-1920 m. Lietuvos savanoriai – Lietuvos laisvė, pavyzdys ir priesakai mums
Šios dienos Jieznas ir kraštas laukė mažiausiai 25, jei ne 60 metų, kada su paskutinio krašto partizano žūtimi buvo užgesusi viltis, įamžinti mūsų savanorių atminimą. Tai mūsų krašto garbė, pasididžiavimas, tai pavyzdys visoms kartoms, tai kiekvieno iš mūsų sąžinės malda. Sugrįžkime į 1918 m. pabaigą.1918 m. lapkrityje, Lietuvos valstybę pradėjus pulti bolševikams ir lenkams, Lietuvos […]
Skaityti daugiau
Žydų egzekucijos vieta Prienuose – viso krašto žydų žudynių vieta
Jeruzalėje, Jad Vašem memoriale holokausto aukoms atminti, yra iškalti Lietuvos miestų ir miestelių, kuriuose gyveno nacių ir jų vietinių talkininkų sunaikintos žydų bendruomenės, vardai. Akmens luite iškalti ir Prienų, Jiezno, Stakliškių, Balbieriškio, Veiverių, Pakuonio pavadinimai. Gerai, kad Prienuose pagerbsime nužudytuosius, nors, atrodo, kad čia tai atliksime paskutiniai Europoje. Žydų žudynių vieta Prienuose ne tik simbolizuoja, […]
Skaityti daugiau
Lietuvos žydų genocido aukų dienai. Archyvinių dokumentų kalba apie holokaustą Prienų mieste (I)
Žydai man ir mano dvylikos man žinomų kartų protėviams niekada nebuvo giminės, kaimynai ar bičiuliai. Nejaučiu jiems nei simpatijų, nei antipatijų. Ir dažnai baisiuosi jų dabartinės valstybės –Izraelio – vykdomu smurtu prieš palestiniečius, prisidengiant nacionalinio saugumo ir atsakomųjų priemonių prieš teroristus būtinumu. Nes kenčia visai nekalti gyventojai. Gerbiu žydus kaip istoriškai verslią, neišsenkamo talento, didelio […]
Skaityti daugiau
Kraštas tarpukario Lietuvos Seimų rinkimuose 1920-1940 m. Rinkimai į Steigiamąjį Seimą 1920 metais (I)
Istorija ir šiandiena Vyksta aktyvi, karšta rinkimų į Lietuvos Seimą agitacinė kompanija. Paskelbti partijų kandidatai visokiais būdais, įvairiausiose erdvėse kviečia žmones pasirinkti ir gundo už juos balsuoti. Patys rinkėjai, kaip pagrindinį argumentą, kiekvieną dieną kelia klausimą: ar per ketverius metus rinkiminiai pažadai liko tik pažadais, ar buvo iš tiesų atsisukta į krašto žmogų, ar nebuvo […]
Skaityti daugiau
Birštono kurorto 170-mečiui (III). „Viktorijos“ šaltinio pavadinimo paslaptys
Adomo Bartoševičiaus, kaip vieno iš kurorto įkūrėjų, pirmojo Birštono verslininko ir veiklos žmogaus nuopelnus yra akcentavę dar carinio laikmečio kurortologai. Štai, žymus Peterburgo gydytojas ir kurortologas Ivanas Radeckis, prieš 130 metų išleistame fundamentaliame darbe rašė: „Tiktai 1854 metais kurortas buvo tinkamai įrengtas bendromis daktaro B. Bilinskio ir bajoro, dvaro savininko A. Bartoševičiaus pastangomis. Lankytojų kiekis […]
Skaityti daugiau
Lietuvos valstybės dienai. Krašto didžiavyrių keliai vedė į Kauną (I)
Liepos šeštąją, Karaliaus Mindaugo karūnavimo, Lietuvos valstybės dieną sugrįžtame prie savo valstybės, savo krašto istorinių ištakų, prie savo tautinės tapatybės. Tai ir Lietuvos karalystės diena. Šiuo metu žinomi istoriniai šaltiniai neužfiksavo mūsų krašto sąsajų su pirmuoju ir vieninteliu Lietuvos karaliumi. Bet kraštas Lietuvos istorijos erdvėje jau buvo. Kai pirmaisiais mūsų eros amžiais Paverknių medinės pilaitės […]
Skaityti daugiau
90-metis Jonas Vyšniauskas: „Mano hobis – bendravimas su moterimis”
kvitrina.com Birželio 27 d. Prienų rajono savivaldybės meras Alvydas Vaicekauskas pasveikino prieniškį Joną Vyšniauską su 90-uoju jubiliejumi. Po oficialiosios dalies J. Vyšniauskas papasakojo apie savo darbą tuometiniame Taupomajame banke, pasidalino įžvalgomis apie bendravimą su darbuotojais bei atskleidė savo hobį. Pasak jubiliato, jis mėgsta bendrauti su moterimis ir šį pomėgį galima vadinti hobiu. J. Vyšniauskas pažėrė […]
Skaityti daugiau
Birštono kurorto 170-mečiui (II). Bartoševičiai kurorto ir krašto istorijoje
1854 m. carinės Rusijos vidaus reikalų ministerijos leidimas kurti kurortą subūrė gydytojo Benedikto Bilinskio ir gydytojo bei verslininko Adomo Bartoševičiaus (1788-1881) bendras pajėgas plėtojant kurortą. Neaptarinėjame 1846 m. sutarties tarp kunigo Sorokos, Benedikto Bilinskio ir Adomo Bartoševičiaus, nes, nesant nustatytų parapijos žemių ribų, tai veikiau buvo tik ketinimų protokolas. Iki 1854 m. Birštono kaimo gyventojai […]
Skaityti daugiau
Birštono kurorto įkūrimo 170-mečiui (I). Didžioji pradžia
Švenčiame mūsų Birštono kurorto 170-metį. Šis jubiliejus mus visus istorikus, muziejininkus įpareigoja į šį svarbų istorinį įvykį pažvelgti šiek tiek giliau, pateikiant naujus faktus ir įžvalgas. Atkreiptinas dėmesys, kad istorinio laikotarpio nuo kurorto steigimo iki jo atitekimo Jiezno dvarininkui Ignotui Kvintai 1874 metais dar niekas iki šiol nėra nagrinėjęs. Paprastai kurorto istorija siekiama su 1846 […]
Skaityti daugiau