Vidmantas Venclovas
Rugsėjo 23 d. minima Lietuvos Žydų genocido aukų diena. 1941 metais vokiečiams okupavus Lietuvą, prasidėjo masinės žydų tautybės Lietuvos piliečių žudynės.
Kodėl buvo naikinami tie, kurie iš kartos į kartą gyveno šalia? Į šį klausimą atsakymai ieškomi iki šiol, nors pradžia gerai žinoma – tai vokiečių grynosios rasės idėja, kurioje žydams nebuvo vietos.
Balbieriškyje žydai apsigyveno dar XVI–XVII a., nes miestelis buvo vienas iš 246 Lenkijos ir Lietuvos valstybės gyvenviečių, kuriose šiai tautai buvo galima kurtis ir gyventi.
Žydų Balbieriškyje gyveno daug ir jie vertėsi prekyba bei amatais. XIX a. pabaigoje miestelyje gyveno 542 lietuviai ir 1220 žydų. XX a. pabaigoje žydų buvo apie 1000.
Nemažai miestelio namų pastatyti ant žydų namų pamatų.
Balbieriškio pagrindinės mokyklos mokytojas Vitas Rymantas Sidaravičius apie žydų gyvenimo istoriją miestelyje ir 1941m. birželio 21 d. tragediją žino daugiausiai, nes, anot jo, norėjo žinoti, ant kieno namo pamatų buvo pastatytas motinos namas.
Kasmet rugsėjo 23 d. Balbieriškyje vyksta Žydų genocido dienos atminimo pamoka. Ir šiais metais mokyklos skaitykloje susirinkusiems mokiniams buvo papasakota apie miestelio žydų tragediją. Atminimo valanda prasidėjo Neringos atliekama daina „Shalom aleich“ idiš kalba, kurioje pateikiama žydų tragedijos dvasinė stiprybė.
Po muzikinio pristatymo buvo pasakojama apie tai, jog tragedijos mastai buvo paveikti ir prieškarinėje Lietuvoje prasidėjusios žydų tautybės žmonių neapykantos kampanija. Pasak V. R. Sidaravičiaus, kalbėti apie tragediją būtina, kad ji nepasikartotų ateityje. Žydų tragedijos atminimas – tai ne tik priminimas, prie ko gali privesti neapykanta, bet ir tolerancijos pamoka.
Prienuose, masinių žydų žudynių vietoje vis dar galima pamatyti kapaviečių kontūrus, o pačią tragediją mini akmuo. Rugsėjo 23 d. žydų žudynių vietą aplankė Balbieriškio pagrindinės mokyklos mokiniai – buvo uždegtos atminimo žvakutės.
