Stakliškių seniūnija turtinga daug kuo, o ypač žvyrkeliais, kurių būklė po vasaros liūčių tampa didžiuliu rūpesčiu seniūnui Gintautui Kaminskui. Ypač šiais metais, kai lėšos rajono biudžetui sumažintos, o tuo pačiu mažiau jų tenka ir seniūnijoms. Prižiūrint vis prastėjančius kaimo kelius, tenka verstis su tuo, ką turi, nežiūrint pavasario polaidžio, vasaros liūčių ar rudens purvabridžio padarinių. O laukdamas žadamos giedros, G. Kaminskas sako tikrinantis visus seniūnijos žvyrkelius, ypač tuos, kur gauta daugiausiai gyventojų skundų. Kol kelių danga šlapia, kol nesiliauja lietus, mažai ką galima ir padaryti, greideriavimas gali tik pabloginti padėtį. Anot seniūno, tie žvyrkeliai, kurių stovis dar pakankamai geras, greitai pradžiūva, tad ten tereikia tik užlyginti didesnes duobes ir pagreideriuoti. Daug blogiau, o tai ypač dažni atvejai, kai kelio dangos jau taip nudėvėtos, kad į paviršių išeina gruntas, nuo važinėjimo tampantis purvo makalyne. Išdžiūvęs jis tampa beveik nepravažiuojamas – gilios duobės ir provėžos reikalauja jau ne „kosmetinio“ pabarstymo žvyru, o rimtesnio remonto. Jau dabar aišku, kad to teks imtis tvarkant vieną iš kelių, vedančių į poilsiautojų mėgiamą Guostaus ežerą, stipriai apgadinti Popsių ir Gojaus kaimų žvyrkeliai, iš Užuguosčio į Medžionis vingiuojantis vieškelis. Čia teks nuleisti duobėse susirinkusį vandenį, pilti žvyrą, greideriuoti ir… kiek įmanoma taupyti lėšas ateinantiems metų mėnesiams, nes dar nesibaigė vasara, nemalonių siurprizų gali padovanoti ir ruduo.
Žvyrkelių seniūnijoje daug, o lėšų jiems prižiūrėti ir remontuoti – itin mažai, sako G. Kaminskas. Stengiamasi atsižvelgti į kiekvieną gyventojų skundą, tenka išklausyti priekaištus ir piktus žodžius, kurie tikrai nebe pagrindo – juk kasmet keliai vis prastėja, juos būtina ne žvyruoti, o rekonstruoti, bet tam pakankamai pinigų neskiriama jau keleri metai. Suprantama, kad tokią stoką diktuoja vis nesibaigianti krizė, bet vis dėlto, lėšų kelių priežiūrai paskirstymo principas, pasak G. Kaminsko, galėtų būti kitoks, nes kitose rajono seniūnijose žvyrkelių daug mažiau ir jų būklė ne tokia prasta, kaip Stakliškėse, kur daug žalos keliams pridarė ir škvalo padarinių likvidavimas, tebesitęsiantis iki šiol. Reikia naujo požiūrio į dvi dideles seniūnijas, Jiezną ir Stakliškes, kur gyvenimo sąlygos yra visiškai kitokios, nei Užnemunėje. Tai rajono pakraštys, kur ypač ryškūs bedarbystės, atokumo nuo gausiai gyvenamų centrų ženklai, kur taip sunkiai skinasi kelią lėšos iš ES struktūrinių fondų. Be abejo, pastaruoju atveju svarbu ir pačių gyventojų aktyvumas, bet tai tikrai ne pensininkų ir socialinių pašalpų gavėjų jėgoms, o apie jaunimo trūkumą šiuose kraštuose kalba uždarytos mokyklos. Spręstinų problemų čia išties gausu, be pagalbos iš rajono savivaldybės jų vargu ar sumažės, tad kodėl gi visko nepradėjus nuo tokio svarbaus žmogaus gyvenimui dalyko – kelio?
