Basomis kojomis – per švelnią vasaros žolę… Laukinių gėlių margumas pievose…
Saldžiai kvepiantis dobiliukų kilimas… Malonumas, dovanojamas gamtos kasmet, džiaugsmas, kurio ilgesingai laukiame, stebėdami už langų šėlstančią pūgą. Tokius jausmus Veiverių gyventojams dovanojo rugpjūčio 14-ąją Šaulių namuose atverta Vilijos Čiapaitės kūrinių paroda.
Juodai balta žolynų magija, kuriama Vilijos, pasak parodos organizatorės Daivos Venslovienės, ją sužavėjo neseniai – visai neseniai ji pirmą kartą ir išvydo dailininkės darbus. Tiesa, pati Vilija nelinkusi vadinti savęs dailininke – nebaigusi jokių specialių mokslų, ji piešia savo malonumui nuo pat vaikystės. Jos dovanoti piešinukai džiugina ne tik šeimos narius, bet ir draugus bei bičiulius, kuriems Vilija nuoširdžiai dalija taip pat ir savo širdies šilumą. Vis dėlto, jau pirmas žvilgsnis į pieštuku ar tušo taškeliais nupieštus vaizdus sako, jog tai – išlavintos rankos ir turtingos vaizduotės žmogaus kūrinys. Juk mažučiai žolynėliai – kraujažolės, dagiai, katpėdėlės – piešti iš atminties, daugiausiai žiemą, kai jie jau saugiai glūdi sniego pataluose. Šakelės, lapeliai, žiedeliai kruopščiai ir kantriai „užauginami“ ant trapių stiebelių, jaukiai apsiveja paprastas vazeles, visu savo žavesiu pražysta aguonos ir rožės, apie gėlių žiedus tyliai plevena bitės ir laumžirgiai. Visa tai iki smulkiausių detalių pastebi ir į baltą popieriaus lapelį dailiai suguldo menininkė, į gamtos grožį žiūrinti labai atidžiai ir su didele meile.
Tiek D. Venslovienė, tiek kiti parodos atidaryme dalyvavę Veiverių krašto gyventojai pasidžiaugė, jog pirmoji V. Čiapaitės darbų paroda atkeliavo būtent į Veiverius, prieš pat Žolinių šventę. Nors iš tikrųjų dailininkės kūriniai jau turėtų būti matyti daug kam, ypač tiems, kas mėgsta mūsų kraštietės Stefos Juršienės poeziją. Ne vieną jos knygelę papuošė Vilijos taškinės grafikos piešiniai, papildantys eilėraščius, patraukiantys akį švelnumu ir trapumu. Tačiau tądien iš tiesų pirmą kartą žiūrovų žvilgsniams atsivėrė turtingas augalų pasaulis, juodai baltas, bet, pasak Venslovienės, mintyse ryškėjantis gražiausiomis spalvomis. O jų kupini akvarele tapyti Vilijos piešiniai, kurie, anot autorės, irgi kada nors išvys dienos šviesą.
Ypač jei kas nors dar vienai parodai autorę taip padrąsins, kaip veiveriečiai, sukūrę erdvioje Šaulių namų salėje skoningą aplinką ir jaukią atmosferą. Ją ypač pagyvino Broniaus Leonavičiaus dovana
parodai – patefonas ir plokštelių rinkinys su
A. Šabaniausko, R. Lorečio, D. Daseno,
M. Matjė ir kitų atlikėjų dainomis, sukūręs
nepakartojamą aurą juodai baltų tonų kupinai erdvei.
Kukli ir labai išsigandusi savo debiuto Vilija netruko atsigauti ir sušilti nuo nuoširdaus organizatorių ir publikos dėmesio, padėkos žodžių ir pagyrimų. Maloniai ir draugiškai priėmė jos kūrinius Veiverių krašto žmonės, įdėję daug pastangų ir darbo, kad paroda taptų švente ir autorei, ir kiekvienam į ją atėjusiam.
Visa tai pamatyti ir pajusti bus galima ir vėliau, nes dailininkės darbai svečiuosis Šaulių namuose iki mėnesio pabaigos, o vėliau juos tikriausiai bus galima išvysti ir kitose Prienų krašto vietovėse. Vilijos sukurta žolynų magija, taip ilgai glūdėjusi paslaptyje, palies dar ne vieno meno ir gamtos mylėtojo sielą.
aplankėme parodą, tikrai žemiška ir saugu. sėkmės autorei ir naujų darbų.
Report
Gražu, labai žemiška. Tik labai gaila, kad parodos atidaryme turėjo galimybę dalyvauti tik keletas nusipelniusių veiveriečių.
Report