Nors laukai dar nespėjo gerai pradžiūti, tačiau tirštų juodų dūmų debesys jau kyla virš Lietuvos pievų. Šiemet iki kovo 16 d. ugniagesiams degančias pievas teko gesinti 595 kartus. Ugnis išdegino apie 1 054 hektarų žemės. Dažniausiai gaisrų atvirosiose teritorijose kyla pavasarį, kai gyventojai pradeda masiškai deginti pernykštę žolę. Per 2015 metus daugiausia tokių gaisrų kilo Vilniaus apskrityje (164), tačiau ir kituose šalies regionuose žolės degintojų nestinga.
Nuo padegtos žolės šalyje užsidega gyvenamieji namai ir kiti pastatai. Degančioje žolėje beveik kasmet patiria traumas ir net žūva žmonės. Dūmai apsvaigina, prarandama sąmonė, pargriūnama ant žemės, o užsidegus drabužiams, smarkiai apdegama ir žūstama. Prieš kelerius metus Telšių rajone, Želvaičių kaime, degindamas pernykštę žolę, užsidegus drabužiams, smarkiai apdegė 71-erių metų vyras, kuris ligoninėje mirė.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas primena, kad už sausos žolės, nendrių, nukritusių medžių lapų, šiaudų, laukininkystės ir daržininkystės atliekų deginimą pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus numatyta administracinė atsakomybė ir gali būti skiriama nuo 28 iki 231 euro bauda. Už ražienų, nenupjautų ir nesugrėbtų žolių, javų ir kitų žemės ūkio kultūrų deginimą – nuo 57 iki 289 eurų bauda. Pareigūnams šios baudos dar didesnės – nuo 115 iki 347 eurų. Numatyta atsakomybė ir žemės savininkams, naudotojams ir valdytojams, kurie, pastebėję savo žemėje žolės gaisrą, nesiima priemonių jam užgesinti. Jiems gali būti skiriama nuo 28 iki 173 eurų bauda. Be to, padegėjams teks atlyginti ir gamtai padarytą žalą, o ji kartais siekia ne vieną tūkstantį eurų. Vien už žolės deginimo faktą yra nustatytas 100 eurų žalos dydis, prie jo pridedant apskaičiuotą žalą gamtai pagal išdeginto ploto dydį. Tais atvejais, kai žolės gaisras išplinta į miškus ar saugomas teritorijas, skaičiuojant žalą taikomi atitinkami koeficientai ir ji gali siekti tūkstančius eurų. Neretai žolės gaisrus sukelia vaikai bei paaugliai, todėl tėvams ir mokytojams būtina jiems priminti apie tokių gaisrų padaromą žalą. Už nepilnamečių paauglių nusikaltimus baudžiami jų tėvai.
Liepsnojančią žolę nedideliame plote lengvai galima užgesinti patiems, užplakant liepsną medžių šakomis bei užtrypiant ją kojomis. Tokius gaisrus taip pat galima gesinti vandeniu arba smėliu. Ugnies apimtus plotus rekomenduojama apkasti grioveliais, kad liepsna neišplistų ir nepadarytų didesnių nuostolių. Jeigu matote, kad ugnies nepavyks įveikti, nedelsiant skambinkite pagalbos telefonu 112.
