Nuo pat ryto margas persirengėlių pulkas, išvirtęs iš kultūros ir laisvalaikio centro, šūkavo Stakliškių miestelio gatvėse, ragindamas kepti kuo daugiau blynų, sočiai valgyti ir visokiais būdais vyti žiemą. Kam vieniems savo kiemuose nuobodu, tas buvo laukiamas vidurdienį prie mokyklos, kur veikė blyninė, kepykla ir šokių aikštelė. Žydelis ir Čigonėlė vis ragavo ir ragavo mokinių prikeptus blynus, kuriuos jie ne tik gražiai patiekė, bet ir apdainavo, eilėmis apvainikavo. Šokių, linksmybių – begalė, nes ir iš seniūnijos gražus pulkas svečių prisistatė, ir pilnas vežimas čigonų atbildėjo. Visi smagūs, pokštų ir išdaigų sklidini, tad šurmuliavo marga minia, ne tiek baidydama žiemą, kiek juokais marindama.
Morė, kad ir kokia graži buvo, sudegė Stakliškių mokyklos bei darželio kiemuose, supleškino žiemos simbolį pieštuvėniškiai ir pikelioniškiai. O ji, baltoji ir šaltoji mūsų viešnia, iš garsių žmonių šūksnių jau tikriausiai labai aiškiai suprato, kad Stakliškių krašte yra nepageidaujama, nors labai negerų išdaigų ir neprikrėtė.