Šiemet dvi pavasario šventės – šv. Kazimieras ir Užgavėnės – tą pačią dieną.
Tad stakliškiečiams kovo 4-oji buvo proga abu kartu suruošti šiuos tradicinius ir labai laukiamus renginius. Jau keleri metai Stakliškių kaimo bendruomenė, vadovaujama Rasos Noreikienės, sukviečia į smagią Kaziuko mugę prekybininkus, amatininkus ir pirkėjus ne tik apsipirkti, bet ir pašokti, padainuoti, linksmai pašėlioti. Užgavėnės – taip pat visos miestelio bendruomenės šventė, kaskart organizuojama Stakliškių vidurinės mokyklos kieme, kur savo išmonę parodo ir vaikai, ir suaugusieji. Beje, šią dieną ne tik linksminamasi, bet ir mokomasi naudingų dalykų. Stakliškių kultūros ir laisvalaikio centro darbuotojas Ramūnas Škirka ir šiemet mokė vaikus pasidaryti inkilų, o iš Birštono muziejaus atvykę viešnios atskleidę paslaptingojo „skrebinimo“ meno paslaptis.
Tad tokios dienos sulaukus ėmė rikiuotis ne tik prekystaliai, bet ir būriuotis persirengėliai. Tarp velniukų, raganų ir čigonėlių smagus ir linksmas bėgiojo Kaziukas, išdidžiai atsipūtęs vaikštinėjo Lašininis, savo valandos laukė Kanapinis ir, žinoma, gražuolė Morė. Kažkodėl ši vadinama žiemos pamėkle, tačiau baisumo joje – nei per nago juodymą. Gal todėl kad ir žiema buvo švelni ir trumpa, nespėjo žmonėms įsigristi. Nėra noro nei ją vyti, nei gąsdinti – ir taip jau pabėgo į savo guolį kažkur šiaurėje.
Bet tradicijos lieka tradicijomis. Kaziuko mugė, nors ir ne tokia gausi, kaip pernai, be bendruomenių stalų ir pasirodymų, tačiau turinti ką pasiūlyti – čia ir šilti šaliai bei dailios kepurės, papuošalai plaukams, įvairios vaikų pagamintos grožybės. O Editos sūriai, vos spėję sugulti ant prekystalio, kaip visada, dingo be pėdsakų, pavėlavusiems teliko apmaudą nuryti. Tačiau vietoj tokio negardaus dalyko verta buvo į burną įmesti karštutėlių blynų, skautiškos košės, atsigerti Angelės siūlomos arbatos arba nusipirkti mėsiškų jos pagamintų stebuklų. Skanumynų gardumynų gausumu stebino pradinukų stalas, kur ne tik Užgavėnių blynai kvepėjo, bet akį traukė ir kiti saldėsiai, kurių mažieji tikriausiai kartu su mamytėmis tiek prigamino.
Nors žiema ir pasitraukė be mūšio, bet pirmosios pavasario dienos dar žvarbios. Kad šventės dalyviai nesušaltų kieme trepinėdami, juos į šokių, ratelių ir žaidimų sūkurį traukė Stakliškių KLC kapela, jau besiruošianti šiemetinei Dainų šventei, linksmumu ir smagumu nuo jų neatsiliko mokiniai, ir patys šokę, ir kitus į savo pulką traukę.
Pasak direktorės Loretos Šernienės, tokią žiemą, kaip ši, reikia ne vyti, o gražiai išlydėti. Tad Kanapinis ir Lašininis taikiai, be muštynių, išsiaiškino savo santykius, o gražioji Morė vis dėlto turėjo būti sudeginta, tik ant jos niekas nerėkė, kojom netrepsėjo ir negąsdino. Žiemą stakliškiečiai išlydėjo pagarbiai, jau nekantraudami sulaukti vieversio čirenimo, varnėno švilpavimo ir darželiuose pražystančių gėlių.
