Karolis Urba, kvitrina.com
„Tete-a-Tete Casino LKL“ čempionato rungtynės. Triskart LKL savaitės žaidėju pripažintas Prienų-Birštono „Vytautas” komandos lengvasis kraštas Vytautas Šulskis lyg ir komandos draugų šešėlyje, bet rungtynių statistika rodo ką kita – pelnyti 15 taškų, atkovoti 5 kamuoliai, atlikti 4 rezultatyvūs perdavimai.
Paklaustas apie savo indėlį į komandos pergalę, Vytautas dažniausiai atsako, jog nieko ypatingo nenuveikė, o tiesiog darė tai, kas geriausia komandai: „Kiekvieną kartą išeidamas į aikštelę galvoju tik apie sėkmingą komandos žaidimą ir siekiu sužaisti kuo naudingiau bendram tikslui – iškovoti pergalę”.
Įsitvirtinti Prienų komandoje Vytautas norėjo ir prieš ketverius metus, bet tada, ką tik grįžusiam iš JAV, vietos Virginijaus Šeškaus schemose jam neatsirado. Pats Vytautas tą epizodą vertina ramiai. Pasak krepšininko, tada į jo poziciją pretendavo ir Dainius Šalenga, o žinant, jog Prienai rinko ambicingą komandą, sprendimas buvo logiškas.
Metai Kėdainiuose ir trys Šiauliuose buvo naudingi V. Šulskio karjerai. Ir štai, iš Vilniaus atgal į Prienus grįžo V. Šeškus ir pradėjęs burti konkurencingą komandą šį kartą atkreipė dėmesį į vaikiną, kuris, jo manymu, galėtų pakeisti šlovingo komandos laikotarpio žaidėją Gediminą Oreliką. Rezultatai rodo, jog charizmatiškasis V. Šeškus neapsiriko, pakviesdamas V. Šulskį į komandą.
Regbis neužkariavo širdies, gyvenimo svajone tapo krepšinis
V. Šulskio kelias į sporto aukštumas prasidėjo ne krepšinio aikštelėje, o regbio treniruotėse. Bet tik pirmuosius žingsnius į populiarumo kelią skinantis regbis netapo vaikinuko gyvenimo svajone. S. Stanevičiaus vidurinės mokyklos ketvirtokui pamilti krepšinį padėjo pirmasis treneris – mokyklos mokytojas Gintaras Pocius („Žalgirio” žaidėjo Martyno Pociaus tėvas).
Tiesa, svarbiausias postūmis link profesionalumo prasidėjo tada, kai jaunasis krepšininkas buvo pastebėtas Vilniaus krepšinio mokyklos trenerės Onos Dindaitės-Mukienės.
Po 10 klasės baigimo Vytautas nutarė baigti mokslus JAV, o kartu žaisti krepšinį. Dveji metai krikščioniškoje mokykloje, nauji pokyčiai ir antroji vieta tarp mažųjų mokyklų Floridos valstijos čempionate nuteikė optimistiškai. Paskui ketveri metai universitete, įgyta verslo administratoriaus specialybė. Bet tik atsiradus galimybei pradėti žaisti profesionalų krepšinį Vytautas grįžo į Lietuvą.
Visa Vytauto šeima neabejinga sportui
V. Šulskio tėvas Romas studijų laikais taip pat žaidė krepšinį, o mama Dalia buvo lengvaatletė. Sesuo Ieva, kuri žaidė įvairaus amžiaus šalies krepšinio rinktinėse, pirmoji išvyko į JAV, vėliau žaidė profesionaliai antrojoje Ispanijos lygoje, ragavo trenerės duonos.
O kas nežino krepšinio legendos Vidos Šulskytės-Beselienės? Ir tada supranti, kodėl Vytautą traukia krepšinis.
Skirtingi treneriai – skirtinga filosofija
Vytautas įsitikinęs, jog kiekvienas krepšininkas, norintis iš krepšinio valgyti duoną, pirmiausiai pats turi ruoštis rungtynėms. Jo manymu, trenerio uždavinys – sugebėti įvairias komandoje esančias asmenybes nuteikti bendram tikslui.
Vytautas pasakojo, jog JAV universitete, kuriame mokėsi, treneris labai daug dėmesio skyrė „skautingui” (varžovų žaidimo analizei), o treniruotės vykdavo po 3 ir daugiau valandų.
Lietuvoje skirtingose komandose treniruočių filosofija kitokia, nes viskas priklauso nuo suburtos sudėties. Dauguma žaidėjų lygoje žaidžia jau seniai ir jų galimybes visi žinome, todėl treniruotėse daugiau dėmesio skiriama kitiems dalykams.
Prienuose išskirtinė atmosfera – tikrai prienietiška. V. Šeškus vienas iš tų trenerių, kuriam galima išsakyti savo nuomonę, netgi patarti. Kitose komandose taip nebūna.
„Žaidžiu krepšinį, pozicija aikštelėje nesvarbi“
V. Šulskis pagal krepšinio kanonus yra lengvasis kraštas, bet „Vytauto” komandoje jo pilna visur, kaip ir kitų žaidėjų. Netgi būna momentų, jog reikia centruoti, bet dažniausiai žaidžia 2-4 pozicijose.
Tiesa, aukštaūgių traumos priverčia pamiršti apie pozicijas ir Vytautas tai daro gana gerai.
Gyvenimas už aikštelės ribų
Vytautas, paklaustas, ar turi Angelą Sargą, atsakė labai konkrečiai ir aiškiai ‒ „taip”. Dar žaisdamas „Šiaulių” komandoje jis susipažino su krepšininke Gabriele Gutkauskaite, kuri dabar atstovauja Minsko „Cmoki” komandai. Draugystė tęsiasi jau daugiau kaip trejus metus. Gabrielė aplanko Vytautą ir Prienuose. Visgi, Vytautas pasakoja, jog dažniausiai bendravimas vyksta telefonu. „Vytauto” žaidėjas prisipažino, jog mėgsta stebėti rungtynes, kuriose žaidžia Gabrielė. Būna, jog negailima ir patarimų.
V. Šulskis įsitikinęs, jog psichologinis klimatas komandoje turi didelę įtaką ir žaidimui aikštelėje. 2015 – 2016 m. sezono „Vytautas” buvo formuojamas pagal V. Šeškaus ir komandos žaidėjų norus.
Vienas komandos lyderių teigė, jog gyvenimo sąlygos „Royal SPA Residence” geros, todėl ir nusiskundimų negali būti. O tas faktas, jog nemažai žaidėjų gyvena kartu, veikia teigiamai. Dažniausiai komandos draugai renkasi pas kapitoną Laimoną Kisielių, nes pas jį yra televizorius dideliu ekranu.
Klaidos ir sportinė forma
V. Šulskis pasidalino mintimis apie žaidėjų klaidas rungtynių metu bei sportinės formos išsaugojimą visą sezoną.
Vytautas teigė, jog kiekvienas krepšininkas iš dalies yra pats sau treneris, bet netgi profesionalus krepšininkas nėra robotas, todėl išlaikyti gerą sportinę formą visą sezoną gan sudėtinga ir tada pasitaiko ir klaidų, ir blogų sprendimų.
Visgi, pasak žaidėjo, „Vytauto” komandoje yra emocionalus treneris, kuris neleidžia nei minutei atsipalaiduoti ir labai greitai priverčia pamiršti viską, kas trukdo atsiskleisti aikštelėje.
Gėlės ne tik per šventes
V. Šulskis visada ramus, netgi duodamas interviu, niekada neišsako piktesnės nuomonės, bet prisipažino, jog kai ką daro gerokai jausmingiau – dovanoja Gabrielei gėles ir ne tik šventinėmis progomis.
